Poezijos vertimai
HIERONIM WONAGO
●
nuo tada kai žinau jog ateina mano ruduo vis dažniau stebiu medžius kokie iš manęs išaugs šaknimis apglėbs mane besidalijant lopinėliu žemės duos vaisių paguldys mane aukštai šakose ir lajoje kad taip kaip dabar užsklęstas plastikiniame paukštyje ieškočiau šiltų vėjų kurie iš tiesų tik sukasi dideliais ratais pirmyn atgal po manimi tušti laukai atsiminimai kaip šachmatų lenta juoda balta juoda balta keliu tostą už ateinantį rudenį pirmos šalnos įsikūrė mano veide ir daro mane panašų į mano tėvą aš esu tas medis kuris išaugo iš jo pirmas ir paskutinis medis bevaisis medis be lajos medis be medžių
JERZY PASISZ
Pėdsakas
kai pagimdysi vaiką duok jam medžio vardą įrašyk į atmintį giliau nei įpjovą žievėje mano vardą arba tai kuo norėjau būti o jei pagimdysi vaiką ne mano medžio vardą duok jam kaip antrą tegu prilaiko viens kitą o man pakaks jų šešėlio
DOMINIK KASZUBA
Laimingas kraštas
tyliai tylutėliai teka dienos laimingame krašte niekas nesibaimina nakties poetai su savo ilgesiu čia nereikalingi tyliai tylutėliai teka naktys laimingame krašte čia kiekvienas yra astronomas o žvaigždės tarsi gražesnės… priešaušry jie užmiega… laimingi žvaigždžių vaikai be svajonių
Vertė Žilvinas Norkūnas