Teofanijos
●
į dievišką bedugnę nusileidus
mintis nematoma lyg Dievo veidas
ar sielos atspindėtas žodžio aidas
Aron Wiesenfeld. Vestuvės. 2011
●
poetas žodžio Buda nušvitęs prie tuščio lapo ar mūzos kapo ● metafizinę jogą minties išpažįstanti siela gyveno sklidina išminties meilės meno ● medituojant po žydru medžiu girdint ritmą žvaigždžių lyg minties metafizinę jogą žaidžiu ● mirtis labirinte tai siela iš kosminio lizdo pakyla ir grįžta į tylą ● minties bekūnę jogą proto šokį būties viršūnėje tu iš kančios išmoki ● nirvanai tekant saule virš salos nebus tylos kai vėl atgimusi dvasia į kūną pavėluos ● kaip angelas iškilęs virš nakties jos įsčiose palikęs savąją ramybę ir skriejantis per tuščią begalybę ● Žana šventoji mergelė susiliejusi su žeme pelenų debesėlis ugnies nuogume ● kosminė juodoji skylė metafizinis laiko kapas labirinte anapus ● kaip deivė pavidalus keičianti dvasios dykumoje medituojanti tobulą sąmonei skaičių ● neįžodintą mintį girdi mano sielos viršūnėj auka žydraveide degi ● tu kalno papėdėj pasaulio ribas medituoji sutapdamas tyliai su Dievo šešėliu baltuoju ● Buda kosminio proto sūnus amžinybės medum pateptasis tiesos kūnas šventasis ● Viešpatie Buda kosminio proto sūnau pasigailėk manęs susiteršusio ● karmos rato centre metafizinė sėkla širdies išmintis pirmapradės raidės ● tuštumos meditaciją proto maldą ir mankštą kartu atlikai lyg judėdamas karmos ratu ● susitelkęs maldoj tarsi sielos ribas tyliai plėtęs spinduliuoji savy tau byloja ugninis erškėtis ● esu paklydusi bitė tavo sode Viešpatie šviesos bedugnėje ieškanti ● o kūnas tas gyvybės labirintas kur dvasia su kraujo angelu kovoja ● gamta ir dvasia psichokosminis mitas iš juodo kiaušinio stabams išsiritus ● galvoju apie tave angele mano tyliai skriejantis užburtu ratu tarp nukryžiuotų daiktų ● tamsos ir šviesos sužadėtini geltoną vienuolio drabužį velkiesi po žydru medžiu astraline saule ● prakeikęs medį dievažmogis per dykumą nuėjo sukėlęs dulkių debesį nešiojamą ledinio karmos vėjo ● Dieve prikėlei tarp žvaigždėtų daiktų dovanojai būtį kaip strėlę neskries užburtuoju ratu ● veidrodinis sapno labirintas savo gelmę išgyvenanti dvasia lyg žydra bedugnė mintyse ● anapus skausmo žydi Budos sodas belaikė amžinybės įsčiose gamta ● nirvanos soduose pražydus tuštuma ji tarp daiktų užpildantis juos niekas ● tau skaisčioji dievų sutema kaip kančios ir palaimos suma bėgančioji būties dykuma ● vieniems nušvinta protas o kitiems širdis o dar kitiems juoda būtis ● savo širdį ant šventyklos akmens padėsiu ir tu joje lyg gyvasis vanduo judėsi ● rožinio sapno Budos kaip Dievo meldžiu siela sutampa su OM žodžiu ● o medituoti tyliai pasinėrus į pažinimo gelmę sidabrinę lyg Dievo atspindį pamilus gėrį širdies ovalą švytintį krūtinėj ● tavo kūną padengusios gėlės mėnesienoje tyliai švieti su juodaisiais nakties marškinėliais į nematomą gelmę kvieti ● judėk dvasia iš formos į tikrovę o iš tikrovės į pasaulio pradžią kur gintarinį lizdą susikrovė širdis pamilusi gyvybės medį ● norėjai sielai angeliško grožio žaidei su ja tarp gintarinių rožių audra pakilo sudrumstė rožyną kur angeliškas grožis Dievas žino ● bekūnis medis metantis lapus į liepsną jis šaknimis patyrė amžinybės šviesą ir subangavo rievėse gyvybė amžina belaikė pražydo medis neišlaikė
