Eilėraštis

Prašau man suteikti individualią valstybės stipendiją,

Kurią naudosiu tapydama paveikslus

Naujai parodai,

Gerai… geriausiai

Iš mano visų

Gimusių ir negimusių

Nes buvo nepakankamai nešiotos

Nei šiokios nei tokios

Ir liko atmestose paraiškose individualiai valstybės stipendijai

Aštuonerius metus iš eilės

persileido

Tapytas smurtas, skundas, moterystė, begėdystė, tapatybės paieška

„Apokalipsę mumyse“ patyrė paraiška,

Negelbėjo vežimas obuolių, kuriem sunokt nelemta

buvo

sukurti nauji mitai, sena versta dabartim,

išpoliruoti atvaizde blizgūs objektai,

kad nepadoriai gundytų žiūrovą įkandin,

ir šilko metruose sodint

mėginta flirtą,

žadant nusirengti dar nuogiau

nepadoriau

Dariau tai kaip mokėjau.

Dabar tapysiu dar geriau!

Dabar tapysiu tik tai, ką geriausia brandinau!

Besaikį dauginimą(si)

vaizduose

Sutekinsiu į vieną.

Motinystės šiapus ir anapus įkvėpta,

naują kūrybos etapą pradėsiu Teptuko vedama,

Individualios valstybinės stipendijos meno kūrėjui remiama.

 

2015 m. spalio 22 d.