Trumpa krumpliaračio studija
neišvengiama samprotaujant apie didžius dalykus: šita epocha vis tiek pasibaigs būsimi išmanūs archeologai jau vaikystėje nekantraus kuo greičiau iškapstyt aną mūsų legendinį ratą bet kas jei netyčia net ne ratas pasitaikys krumpliaratis subjaurotas jo brolis dvynys su šimtus metų rūdijusiais pelekais kurie iš tikrųjų priverčia viską veikti tąsyk ims ir paaiškės nevykęs didžiųjų dangaus sferų dėsnis kad nuo seno visai ne ratais yra varomos o griežtais krumpliais begėdiškai lipančiais vienas kitu per kitą rasis įtarimas ar ten sferos ar kiti mechanizmai grubiai besitrinantys galūnėmis akliname kosmose ir kam tuomet šiam ištobulintam kosmosui išvis reikalingi neišbaigti juvelyriniai daikčiukai stringantys grojantys muziką ji vėliau kažkas prasitars irgi yra toli gražu ne ritmas tik nesuprantamas girgždesys nes kas toji kosminė muzika jeigu krumpliaračiais skambinama nors žemėj ir bandoma ją skrupulingai fiksuoti yra dantiraštis runos nekalbant jau apie nuobliuotus hieroglifus daugybė rašto bet nieko kuo šią būtų galima aiškiai užrašyti čia išaiškės dar juodesnis krumpliaračio darbas poezija virs manifestu prieš nuožmųjį grublėto įtaiso diktatą vieni tvirtins kad tik eilėraščiai tikroji medžiaga kuria įmanoma tepti triukšmą bet ateis kažkur per vidurį eilinis mašinų amžius ir krumplių garbintojai garins plauks skris klausinės kaip dar galima tikėti ratą be smulkių kaulelių sukantį senuosius gamtos ciklus nėra jų tik krumpliaratis teisėtas moderniųjų laikų įpėdinis poezijai ateis nelengvas metas nes privalės judėti kitais principais jinai traškės turės daug ataugų brūžuosis eilėraštis į eilėraštį žemė pradės lėčiau suktis apie savo ašį bus rašomi nauji traktatai apie krumpliaračio judėjimo pagrindus jo anatomija ir lygtys ves iš proto didžiuosius protus kurie stengsis darniai sukabinti pasaulio sąrangą rasti su tobulais trukdžiais veikiantį etaloną o ką poezija ką tuomet eilėraščiai kadaise nusvidinti aptakūs žodžių ratukai šlifavę sielos užkampius ką jie su savo riedėjimu be jokių kliūčių kai žmogus jau užsikirtęs nebesutepamas savo gyvenimu pirmyn atgal pirmyn atgal ir daugiau nė iš vietos
