Pietūs Rygoje
per kelias valandas
imti ir numirti, dvidešimt šešerių
nejaugi tai įmanoma?
o jaudinausi, kad pakliuvus į Rygą
nepamatysiu senamiesčio, juk galbūt
paskutinis kartas, kai esu čia
dar neaplankiau nė vienos bažnyčios
nenusipirkau „Dzintars“, „Karvučių“ lauktuvėms
beveik nepažinojau jos, bet rašydavo knygų apžvalgas
studijavo semiotiką, dirbo knygyne
kalbėjo anglų, italų, rusų, prancūzų
kam tiek kalbų, jeigu miršti dvidešimt šešerių?..
juk taip bet kuriam iš mūsų gali nutikti –
atsikeli ryte, pasijunti blogai ir miršti
beveik nuo nieko
kalbamės angliškai, verčiam eilėraščius
vieni į kitų kalbas: latvis, lenkė, lietuvė,
baltarusė, kazachstanietis
- nejaugi sunku tiesiog pasikraut telefoną
jaudinomės dėl tavęs, kad buvai dingęs
skambinom į taksi bendrovę, galvojom
gal tau sudužo kompiuteris
arba gal susilaužei koją,
kai vakar kritai nuo laiptų
- ne, aš paprasčiausiai miegojau
giliu stepių miegu; pirmąkart Rygoje
- girdit, jisai miegojo, kai mes čia
jaudinomės ir ieškojom
- sapnavau, kad pasauly
išnyko visi žmonės, liko pora priešų –
verčiau jau mirsiu, negu
su jais tarsiuosi dėl išlikimo –
ėjau ėjau baltu tuneliu ir priėjau
pasaulio kraštą, kuriame lūkuriavo
rubuilis Šėtonas
man pranešė, kad ji ėmė ir numirė
laukdama poliklinikoje;
net honoraro nespėjau jai sumokėti
kokią prasmę turi visi mūsų judesiai,
kuriais taip absurdiškai skeryčiojamės
jau daugybę metų?
- daržovės iš vegetariškos porcijos
gana keisto kvapo –
paragauk, pamatysi
- mes galvojom, galbūt tu
prašaisi politinio prieglobsčio
- tie poetai kaip maži vaikai:
skaitymai rytoj, nepamiršk ateiti
o aš vis dar gyva, ir nežinia
kas atsitiks kitais metais
galbūt mums gims dar vienas vaikas
pirmąkart Rygoj, pamačiau netgi senamiestį
nors būta daug darbo ir vidurių sukimo
kas iš to senamiesčio,
jeigu rytoj pat numirčiau?
man trisdešimt penkeri