Jaudiniesi. Susikaupi. Nueini
Dick Bruinsma. Langas
Atneši savo kūną, tarsi nuodėmę į klausyklą.
Jis, dažniau ji, vilki baltą chalatą ir klauso tavęs. Liečia tave. Paskelbia nuosprendį lotyniškai ar bent jau TLK-10 kodu ir pasako, pas kokius žynius eiti toliau, kaip išpirkti kaltę. Išsiduodi, kad rūkei, gėrei, valgei daug saldainių ir nesportavai. Esi kaltas. Esi labai kaltas. Bet dabar šito nebedarysi. Dėl sveikatos kasdien laiku atlikinėsi magiškus arterinio spaudimo ar cukraus kapiliariniame kraujyje matavimo veiksmus. Gersi paskirtus vaistus tris kartus per dieną, užsigerdamas lygiai viena stikline vandens (norėtum paklausti, ar gali sultimis, bet bijai). Vaistus gausi tik su leidimu, t. y. receptu, ant kurio bus uždėtas antspaudas su angim. Leidimą turėsi nunešti, kur tokia pati angis apsivijusi nuodų taurę. Akimirką pasvarstai, galbūt piniginė auka dar labiau padėtų palenkti Sveikatos dievą tavo naudai.
Yra žmonių, kurie teigia, kad religija ir tikėjimas yra du skirtingi dalykai. Religiją jie apibūdina kaip konkrečių sistemų ir taisyklių rinkinį, kuriuo aklai vadovaujasi mažo intelekto ir menko išsilavinimo žmonės, tikėdamiesi gauti nepasiekiamus rezultatus. Religijos nauda ta, kad galų gale tokie žmonės gyvenime jaučiasi laimingesni ir geresni. Religija, kuri neleidžia jaustis geriau, pati save pasmerkia išnykti. O kaip tikėjimą tokie žmonės įvardija daug tauresnį ir aukštesnį jausmą, kylantį iš jų pačių, dėl to esantį tikresnį už religiją. Religija tėra šalutinis tikėjimo produktas. Tikėjimą nuo religijos taip atskiriantis žmogus gali ramiai gyventi be religijos ir džiaugtis savo tikėjimu, kuris negali klysti, būti neteisingas ar kenksmingas. Labai norint taip galima gyventi netgi be tikėjimo krizių.
Medicina, kaip tikėjimas, būtų žinojimas, poreikis kištis į natūralią žmogaus biologinio būvio eigą. Stipresnis tikėjimas lemtų stipresnį kišimąsi, o tikras medicinos šventasis visą laiką žinotų apie savo netobulumą, apie galimybę bet kada susirgti baisia ir siaubinga liga. Kiekvieną gyvenimo akimirką jis šlovintų Sveikatą ir visa jo veikla būtų skirtai jai siekti – nuo rytinių multivitaminų iki ėjimo miegoti tiksliai nustatytu laiku. Už Sveikatą nieko svarbiau jam nebūtų.
Medicina, kaip religija, pasireikštų per paciento ir gydytojo ryšį. Tapti medicinos pastoriumi būtų nesunku – užtektų daug mokytis ir galų gale duoti priesaiką. Modernia Hipokrato priesaika turėtum įsipareigoti sąmoningai suprasti, kad gali kitus nuskriausti, ir pasižadėti aktyviai tam priešintis. Gali duoti įžadus pagal Ženevos deklaraciją ir tuomet įsipareigoti suprasti, kad pats turėsi atpažinti pagalbos reikalingus ir aktyviai priešintis kitų daromai žalai. Bet tapęs šios religijos pastoriumi susidursi su dviem sunkumais.
Pirmasis sunkumas – žmonės gali rinktis geresnes religijas. Tokias, kuriose reikia mažiau daryti ir potencialiai galima gauti geresnį atlygį. Medicinos, kaip religijos, reikia tik tada, kai žmogus suserga. Taigi, kaip gydytojas turėsi gąsdinti, priminti pacientui, kad jis nėra autoritetas Sveikatos atžvilgiui ir tik per tave jos siekia. Medicinos dukra Profilaktika globos tokį asmenį.
Antrasis sunkumas – Medicinos priešai bus deivė Mirtis ir jos dukros Kančia bei Skausmas. Su jomis kovosi, bet jei nugalėsi, tavęs niekam nebereikės. Todėl su jomis teks susidraugauti, galbūt netgi imti slapta garbinti, persismelkiant ciniškumu.
Paslėpti šiuos sunkumus padės Medicinos sakramentai – vakcinos, vaiko lyties nustatymas prieš gimimą. Itin tikintiems galėsi pasiūlyti ir tokius dalykus kaip plastinė operacija, lyties keitimo operacija. Netikintiems įspūdį sukelsi per dirbtinės plaučių ventiliacijos, kraujo perpylimo, skausmą malšinančių vaistų ir kitus stebuklus.
Moteris, bijanti gimdyti ligoninėje ir gąsdinama tuo, kas jai gali atsitikti namuose, niekada nesutiks grįžti į tą baltą Šventyklą. Gydytojai ją gąsdina dalykais, apie kuriuos ji tik iš jų ir girdi. Tėvai, atsisakantys skiepyti savo vaiką, nes bijo jam sukelti autizmą, niekada nesutiks klausytis apie skiepų naudą. Jie mieliau savo vaikui padovanos natūralią mirtį nei nenatūralią gyvenimo baimę. Žmogus, besigydantis homeopatija, nesupras, kaip ji gali neveikti. Visi šie žmonės yra Medicinos ateistai. Mėginimai juos atversti yra beprasmiai, argumentus, kuriais tai daroma, jie girdi lygiai taip pat kaip netikintysis tikinčio krikščionio įrodymą, kad Biblija tikėti reikia, nes jos parašymą įkvėpė Dievas. Norinčių atversti visuomet bus daug, nes Medicinos religija jiems žadės šventųjų statusą.
Justė Latauskienė
po pokalbio su Emiliu Milkevičiumi
