Užupio koanas

dzenbudistai išėjo į karą

krikščionys išėjo į karą

du nektarinai išėjo į karą

varškė, ir ta išėjo į karą

 

 

traukinių mašinistai išvažiavo į karą

poetai, politiniai kenkėjai, mokytojai

jau anksčiau išėjo į karą

kai kurie grįžo

vonegutais ir hemingvėjais

kiti vėjais

čarteriniais reisais

įdegę

išmirkę klaviatūras

batus drobinius maišelius

kepures nuo saulės

akinių dėklus

dabar bus viskis daug viskio

 

 

praeikit prašau sako kasininkė

bet niekas nepraeina tik ateina

niekas niekada nepraeina bet kada nors praeis

o ji pati

niekur neišėjo

kariauja nuo pat ryto

kažkur trinksi stalčiai

spausdinami loterijos bilietai

dūžta marinuoti burokėliai

nugriūva vienas kitas

mėgėjas (kaip sakydavo tėvas)

iš troškulio ar nevilties

niekas nesikeičia tik mirksta

mirk o mirk

dainuoja granatų sultys lentynoj

 

 

o mane pagavo upė

įbridau ne ta koja

kaip visada

aukštyn aukštyn į viršų

žinau neįmanoma

nunešė prie medžio basą

paliko

sėdžiu dabar kariauju

pats su savim