Stop-motion
Šįkart mano urbanistinius prisiminimus sužadino apsilankymas Marijos Griniuk parodoje „Konstrukcija“. Tapybos restauraciją Kijeve ir Vilniuje studijavusi menininkė didžiąją laiko dalį leidžia archyvuose, ieškodama medžiagos tyrimams apie miestų architektūros kaitą, veikiančią individualią ir kolektyvinę žmogaus atmintį. Personalinės parodos tema susiformavo autorei gyvenant įvairiuose Europos miestuose.
Vytauto Paplausko nuotrauka
Apsiriboju gyvenimu skirtinguose vieno miesto rajonuose, tačiau parodos tema paskatino „atgaminti“ prisiminimus apie Kauno Vilijampolę (ji gan spalvinga, bet atskleisiu tik tas spalvas, kurios artimos man asmeniškai). Šiame rajone leidau savo vaikystės dienas, brendau, pradėjau eiti į mokyklą, o dabar – grįžtu aplankyti močiutės. Dabartinė Vilijampolė vargiai primena tą vaizdinį, kurį saugau savo atsiminimuose. Daugiabučiai įgavę neaiškią, drumzliną, pilkšvai melsvą spalvą; vietoj plačios žaidimų aikštelės dabar stūkso prekybos centras, o turgus, anuomet buvęs šurmulinga vieta, kuri man asocijavosi su šūkiu „Viskas po litą, kelnės – po du!“, perkeltas arčiau centrinės gatvės ir virtęs parduotuvių alėja po stogu. Sąjungos aikštė, kurioje žiemą vasarą su kiemo draugais lakstydavau neatgaudama kvapo, apgaubta naikinančio laiko, kurį sklaido tik neseniai įrengta plastikinė vaikų žaidimų aikštelė su keleriomis sūpynėmis. Net vaikystės kiemas, kuriame atostogų metu rasdavau ką veikti nuo pat ankstaus ryto iki vakaro, – tarsi pradingęs; rodos, jame nieko niekada taip ir nebuvo: geležinė raketa rudu stogu, primenančiu grybo kepurę, kuria vaikystėje „skraidydavau“ į atokiausius pasaulio kampelius, pasislėpusi už tankiai suaugusių krūmynų, o didžiulė smėlio dėžė, kurioje slėpdavau „sekretus“, – dabar mašinų stovėjimo aikštelė. Šiandien viskas kitaip: buldozeriu nulyginta, naujomis konstrukcijomis apstatyta, ryškiaspalviais plakatais apklijuota.
M. Griniuk savo prisiminimų ieškojo Vilniuje, Hamburge ir Kopenhagoje. Parodoje ji pristatė videoprojekciją, kurioje stop-motion (sustabdytas kadras) animacijos technika sukurti objektai, pasirodantys ant vos judančių medžiagos skiaučių, susilieja į abstrakčias konstrukcijas, kurios tuo pat metu yra naikinamos, atskleidžiant menininkės tyrimų metu padarytą prielaidą, jog vietos, kurias žmogus prisimena iš vaikystės, prabėgus dvidešimčiai trisdešimčiai metų, įgauna sunkiai atpažįstamą pavidalą.
Studijuodama Vilniuje ir kiekvieną dieną žingsniais matuodama miesto gatves, M. Griniuk pradėjo mąstyti, kaip jos atrodė dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą: kaip keitėsi gatvių planas, kokie pastatai buvo nugriauti, kiek naujų statinių radosi. Vilniuje pradėtą tyrimą menininkė pratęsė Hamburge. Pagrindiniu žiūros objektu pasirinko Rėperbano rajone esančią gatvę, kurioje legendinis anglų ketvertas „The Beat-les“ pradėjo muzikinę karjerą. Raudonųjų žibintų kvartale M. Griniuk ieškojo išlikusių striptizo barų, skaičiavo sekso prekių parduotuves, kuriomis anuomet buvo „užtvindyta“ visa gatvė, mėgino atrasti klubus, kuriuose yra groję muzikantai. Autorę domino, kokiais pavidalais raudonųjų žibintų kvartalas pasitiko nepopuliarius, mažai kam žinomus „The Beatles“ ir į ką tie pavidalai transformavosi šiandien. Rėperbano rajone esančios gatvės stebėjimus menininkė užbaigė tapybos darbų serija „Hamburg. Freiheit Str.“. Tarp pilkšvų tonų išnyrančios ryškiaspalvės reklaminės lentos liudija prieš kiek daugiau nei pusę amžiaus tekėjusį geidulių ir laisvės kupiną gyvenimą.
Trečioji vieta, kurioje M. Griniuk žvelgė į sunykusią architektūrą, – Kopenhaga, Kristianshauno rajonas. Ieškojo, kaip XVII, XVIII, XIX amžiuose atrodė pastatai, kuriuos buvo įsakyta nugriauti, siekiant nutiesti kelią, jungiantį ir gerinantį susisiekimą tarp rajono ir miesto centro. Buvojant visuose trijuose miestuose, parodos autorei kilo klausimai, koks žmogus yra dabar, kai praeities objektai, formavę jo patirtis, atsiminimus, yra sunaikinti. Ar prisiminimus taip pat derėtų naikinti jų vietoje sukuriant naujus, labiau tinkančius šiam laikotarpiui?
Atsakymų į šiuos klausimus kiekvienas galime ieškoti individualiai, prisidėdami prie naujos atminties kūrimo.
