Trylika būdų žvelgti į juodąjį strazdą

I

Tarp dvidešimties kalnų snieguotų

Vienintelis judąs dalykas

Tebuvo strazdo juodojo akis.

 

II

Mano protas buvo trilypis –

Tarytum medis,

Kuriame glaudės trys juodieji strazdai.

 

III

Juodasis strazdas suko ratus rudens vėjuos.

Tai buvo maža pantomimos dalelė.

 

IV

Vyras ir moteris

Yra viena.

Vyras ir moteris, ir juodasis strazdas

Yra viena.

 

V

Nežinau, kam teikti pirmenybę,

Intonacijų grožiui

Ar užuominų grožiui,

Juodajam strazdui švilpiniuojant

Ar iškart po to.

 

VI

Ilgą langą užstojo varvekliai

Savu stiklu barbarišku.

Šešėlis juodojo strazdo

Juos kirto pirmyn atgalios.

Nuotaika

Šešėlyje atsekė

Neįskaitomą priežastį.

 

VII

O Hadamo liesieji žmonės,

Kodėl paukščius įsivaizduojat aukso?

Ar nematote, kaip juodasis strazdas

Moterų kojom vaikštinėja

Apie jus?

 

VIII

Atpažįstu kilnius akcentus

Ir šviesius, neišvengiamus ritmus;

Tačiau žinau taip pat,

Kad juodasis strazdas įsipainiojęs

Į tai, ką žinau.

 

IX

Kai juodasis strazdas skriste išnyko iš akiračio,

Tai pažymėjo ribą

Vieno iš daugelio ciklų.

 

X

Akivaizdoj strazdų juodųjų,

Kur skrenda žalioje šviesoj,

Net saldžiabalsės viešnamių madam

Pravirktų šaižiai.

 

XI

Jis važiavo stiklo

Karieta per Konektikutą.

Kartą jį persmelkė baimė,

Kai per klaidą palaikė

Ekipažo šešėlį

Juodaisiais strazdais.

 

XII

Upė plaukia.

Ko gero, juodasis strazdas beskrendąs.

 

XIII

Vakaras truko visą popietę.

Snigo

Ir liautis neketino.

Juodasis strazdas tupėjo

Lajoj kedro.

 

Vertė Tadas Žvirinskis