Fengšui: dokumentiniai kadrai
Metų metus protingi žmonės ir išmintingos knygos mane mokė, kad gyvenime stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis vadovautis negalima. Tai buvo didelis melas. Aš žiūriu į pasaulį ir matau daugybę prasminių kombinacijų, kurios nuolat kartojasi ir ilgainiui darosi lengvai atpažįstamos. Tai – visatos struktūros atspindys, esminis dėsnis, fengšui. Pamatyti šį dėsnį reiškia pamatyti pasaulio grožį, įminti dalį jo paslapties. Tai taip pat reiškia, kad pasaulis veikia kaip kokybiškas mechanizmas, ir viskas gyvenime dar ilgai bus taip, kaip turi būti.
Tarptautinio oro uosto švieslentėje perskaitau, kad pasikeitė mano skrydžio į Maskvą laipinimo vartai. Imu dairytis, kaip iki jų nueiti. Staiga pamatau pro šalį skubančią moterį su kailine kepure ant galvos. Nekreipdama dėmesio į nuorodas, nuseku paskui ją. Nesuklystu.
Viena šviesaus atminimo lietuvių išeivė savo biografinėje knygoje rašo, kaip prieš 70 metų Vokietijoje išėjusi iš slėptuvės pro teberūkstančius karo dūmus pamatė amerikiečių tanką, iš kurio iki pusės išlindęs juodaodis kareivis patenkinta veido išraiška lėtai valgė šokoladą. Tai buvo momentas, kai ji suprato, kad karas baigėsi ir kad jį laimėjo tie, kurie ir turėjo laimėti. Šiandien pakeliui į Nacionalinį Korėjos muziejų Seule aš praeinu pro pravirus JAV karinės bazės vartus ir pamatau kieme stovintį gėrimų automatą su užrašu „Coca-Cola“. Iš to kiemo išvažiuoja didžiulis galingas džipas, o vėliau tarpuvartėje pasirodo aukštas atletiškas karine uniforma vilkintis žydrų akių ir plačių pečių blondinas. Iš geltono pakelio valgydamas saldainius „M&M’s“ jis man nusišypso ir pasako „hi“. Jo dantys akinamai balti. Nusišypsau atgal, nes ką tik gavau patvirtinimą, kad net jei ir kils karas, mes jį laimėsim.
Keturiasdešimtmetis vyras yra kelis pasaulinius apdovanojimus pelnęs tapytojas, puikiai kalbantis japonų kalba ir prestižiniame universitete įgijęs filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Jis neseniai užėmė aukštą politinį postą ir yra vadinamas vienu protingiausių planetos politikų. Jo vardas Joshua. O aš galvojau, kad Davidas.
Vyrai ties viena miesto gatvės vieta sulėtina žingsnius ir, susikišę vieną ranką į kišenę, ima eiti ratais. Kai kurie prasižioja, jiems sutrinka kvėpavimo ritmas. Priežastis? Čia stovi raudonas „Ferrari“. Pasaulio pabaiga tikrai dar labai toli.
Paklaustas, kokia yra sėkmės formulė, pasaulinės įmonės įkūrėjas atsako: „Tikėjimas savo idėja, atkaklumas, sunkus darbas ir šiek tiek pasisekimo.“ Tą patį įvairiomis kalbomis ir balso tembrais pakartoja tūkstančiai kitų įvairias profesines aukštumas pasiekusių žmonių. Jie vienas kito nemėgdžioja, neapsimetinėja ir nemeluoja. Sėkmės formulė tokia ir yra.
Dažnai apsistoju tam pačiam garsiam tarptautiniam tinklui priklausančiuose penkių žvaigždučių viešbučiuose Singapūre, Kinijoje ir Švedijoje. Vienos iš šių trijų šalių viešbučiuose atidarius spintą neretai dvokia pelėsiu, vonia ne visada būna švari, o patalynėje galima rasti prieš tai kambaryje gyvenusių svečių plaukų. Bandykite atspėti, kurioje. Taip, teisingai. Dabar galite dar kartą pakartoti, kad „gyvenime išankstinėmis nuostatomis vadovautis negalima“.
Per miesto šventę Johanesburge į sceną išeina penki vyrai su pirštinėmis ir, prisidengę veidus skrybėlėmis, ima šokti linijinį šokį vadinamuoju moonwalk žingsniu (kaip Michaelas Jacksonas) – atrodo, kad jie slysta grindimis. Netrukus pastebiu, kad vienas šokėjas yra akivaizdžiai mažiau lankstus nei kiti – šoka jis gerai, tačiau jo kojos kas kažkiek laiko tarytum strigteli. Vėliau visi nusimeta skrybėles ir pasimato, kad šio šokėjo oda šviesiausia iš jų visų. Perskaičius grupės pristatymą paaiškėja, kad jo mama europietė.
Visos pasaulio moterys praeidamos pro veidrodį įtraukia pilvą, išpučia lūpas, pasitaiso plaukus ar bent jau akies krašteliu žvilgteri. Tą patį absoliučiai visada darau ir aš.
Restorano savininkas, pagyvenęs italas, vienas sėdi prie staltiese dengto stalo lauke ir senovės Romos imperijos pastatų fone užsigerdamas vynu valgo kietai virtus makaronus su padažu. Niekada neskuba, nekalba telefonu ir nesiremia alkūnėmis į stalą. Kai praeinu pro šalį, linkteli galvą. Ir šitaip kiekvieną vakarą tris mėnesius ir dar ilgiau, iki dabar ir tikriausiai net ir rytoj. Tai ne spektaklis, ne filmas ir ne atrakcija turistams. Tai yra fengšui.
Artėjant rinkimams viena Žemaitijos televizija rodo reportažą iš Plungės. Žurnalistas atsitiktinai gatvėje sutikto praeivio paklausia, ar jis ketina balsuoti. Praeivis į klausimą atsako klausimu: „Kas? Ar aš?“
Per apsnigtą Baltąjį tiltą Vilniuje eina trys apkūnūs vyrai. Jie vilki striukėmis ir džinsais, avi sportbačiais ir išsižioję dairosi aplinkui. Iš sniege paliktų pėdsakų matyti, kad jie atsipalaidavę ir neagresyvūs. Klausimų dėl jų tautybės man nekyla. Galvoju tik: Alabama ar Teksasas? Pasirodo, Tenesis ir Luiziana.
2013 m. rugsėjį Kenijos sostinėje Nairobyje teroristai užgrobė prekybos centrą ir įkaitais paėmė jo lankytojus. Daugybė žmonių žuvo, daugybė sužeista. Per ataką keturmetis berniukas atsistojo priešais jo mamai koją peršovusį ginkluotą teroristą ir, žvelgdamas jam į akis, tarė: „Tu esi blogas, leisk mums išeiti.“ Nusikaltėlis priklaupė prie berniuko, išsitraukė iš užančio šokoladuką ir, pasakęs: „Negalvok, kad mes esame blogi žmonės“, leido jam, šešiametei jo seseriai ir mamai palikti pastatą. Taip tikrai buvo. Nuotraukose yra užfiksuotas lauke tarp nužudytų aukų kūnų stovintis berniukas, rankoje vis dar gniaužiantis šokoladą. Įkandin jo persigandusi išbėga ir jo mama kraujuojančia koja. Gėris ir blogis. Berniukas ir pabaisa. Banalių paralelių sąrašą galima tęsti.
Per kiekvieną pasaulio futbolo čempionatą iš penkiolikos žmonių būtinai atsiranda bent du, kurie pasako, kad suaugę vyrai, bėgiojantys paskui kamuolį, yra nesąmonė. Dažniausiai tai tie patys, kurie kažkada atliko labai rimtą psichologinį testą ir sužinojo, kad priklauso itin retam asmenybės tipui, kuris sudaro tik 1–2 % visos žmonijos.
O kas, jei kombinacija, kurią pamatai, yra visiškai kitokia – suardyta, netikėta, netaisyklinga arba priešinga prieš tai matytai? Tada nustembi, sustoji, ir tas nustebimo, sutrikimo momentas irgi yra pasaulio grožio išgyvenimas.
