1800–1882 metų lietuviškų katekizmų religijos terminijos tyrimai
Lietuviškų katekizmų istorija nuo pat pirmosios spausdintos lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo Catechismvsa prasty szadei, Makslas skaitima raschta (1547, Karaliaučius) – išleidimo atspindi mūsų kultūros, taip pat ir kalbos kaitą. Spausdinto katekizmo pasirodymas reiškė rašto (kartu ir kultūros) plitimą ne tik tarp turtingų ar išsilavinusių kunigaikščių, bajorų, dvasininkų, bet ir tarp paprastų žmonių. Būtent iš lietuviškų katekizmų Lietuvos katalikų ir protestantų dvasininkai, rūpindamiesi paprastų žmonių pastoracija, mokė vaikus ir suaugusiuosius pagrindinių tikėjimo tiesų. Taigi katekizmai kasdieniame krikščionies gyvenime užėmė labai reikšmingą vietą. Tai be galo vertingi, įdomūs ir saviti ne tik lietuvių religijos terminijos istorijos, bet ir apskritai bendrinės kalbos leksikos ištakų ir kūrimosi istorijos tyrimų šaltiniai.
Pirmieji katekizmai (M. Mažvydo, M. Daukšos, M. Petkevičiaus ir kt.) sulaukė ne vieno kalbininko dėmesio, tačiau iki pat šiol plačiau nebuvo tyrinėti daugiau nei aštuonių XIX a. dešimtmečių – 1800–1882 m. – katekizmų religijos terminai. Šio darbo, laimėjusi Lietuvos mokslo tarybos paskelbtą IV podoktorantūros stažuočių konkursą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004), finansuojamą pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM-01), ėmėsi šių eilučių autorė, 2013–2015 m. stažavusi Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete. Stažuotės rezultatas – spaudai parengta mokslo monografija „1800–1882 metų katekizmų religijos terminija“.
Remdamasi įvairiais šaltiniais, nustačiau, kad per 83 metų laikotarpį išleisti vos 24 katekizmai, iš jų 20 katalikams, 2 evangelikams liuteronams ir 2 evangelikams reformatams. Katekizmų paiešką sunkino tai, kad ne visi katekizmai vadinami žodžiu katekizmas. Kad tai katekizmas, dažniausiai nurodoma leidinio pratarmėje. Arba atvirkščiai – iš pratarmės sužinoma, kad tai ne katekizmas: pvz., tik perskaičius pratarmę paaiškėjo, kad 1821 m. Vilniuje išleistas didelės apimties (186 puslapių) Žemaičių vyskupijos prelato dekano Bonaventūros Gailevičiaus (1752–1834) Varniuose parengtas Moksłas krikśćioniszko istatimo aba zokono ape wis tay ką turi kiekwienas Krikśćionis tikieti, źinoti, dariti, uźłaykiti, aba nuog ko prigul saugotis, tolintis, ir uźsiłaykiti yra visai ne katekizmas, o katechetinių aiškinimų knyga, nors bibliografijose kai kurių autorių jis ir vadinamas katekizmu. Be to, kai kurie katekizmai buvo spausdinami kartu su elementoriais.
Iš viso atrankiniu būdu iš 18 katalikų ir 4 protestantų katekizmų tekstų surinkau apie 8 000 vienažodžių ir sudėtinių religijos terminų, jų sinonimų ir variantų. Religijos terminus suskirsčiau į reikšmines grupes ir aprašiau. Nustatyta, kad pagal kilmę 1800–1882 m. katekizmų religijos terminiją sudaro lietuviški terminai (42 proc. visų religijos terminų): amžina prapultis, amžinybė, atleidimas nusidėjimų, bedievystė, Būtybė, dangus, Dievas Tėvas, Dievas, Dievo apvaizda, Dievo malonė, Dievo motina, Dievo tarnas, dorybė, duona, Dvasia, Esybė, kančia, kipšas, malda, maldelė, meilė, mirimas, Mokytojas, nusiminimas, nusidėjimas, nuopuolis, pagarbinimas, palaidojimas, paleistuvystė, piemuo, pikta dvasia, pragaras, pranašas, Sekminės, Šventasis Tėvas, šventasis, šventimai, tikėjimas, tikintysis, velnias, Viešpats, viltis, žaltys, žvakė ir kt., ir nelietuviški terminai:
a) tarptautiniai žodžiai (6 proc. visų terminų): angelas, altorius, apaštalas, dekretas, desperacija, diakonas, ekleziastikas, eretikas, Evangelija, evangelistas, intencija, kardinolas, katalikas, katekizmas, klierikas, komunikantas, konsekracija, krikščionis, litanija, monstrancija, ostija, patena, patriarchas, religija, relikvijos, sakramentalijos, sakramentas, testamentas ir kt.,
b) tikrieji skoliniai (5 proc. visų terminų): aliejus, bažnyčia, gavėnia, grabas, Kalėdos, Karalius, klebonas, krikštas, kryžius, kūmas, kunigas, mišiolas, mišios, pagonis, parapija, pasninkas, popiežius, poteriai, rojus, šėtonas, Velykos, verba, vynas, vyskupas, zakristija ir kt.,
c) svetimybės (18 proc. visų terminų): almužna, aniolas, apiera, asaba, bezbažninkas, cnata, čerauninkas, čystata, dirmavonė, doskonalastė, Dūšia, griekas, griešnas, idėmnastė, ketvergas, klioštorius, koronė, koznodiejas, latras, ledokas, lokamstva, loska, majestotas, makliorius, malonė, Mesijošius, metavonė, mylista, mūka, neprietelis, nobažnystė, nodieja, pakūta, pakūtninkas, paroda, podė, prarakas, prietelis, rokunda, slūgas, smertis, spaviedis, spaviedninkas, sūdas, Sūdžia, šliūbas, Trajcė, veselė, viečnastis, viera, zgada, žyvatas ir kt.
Atskirai dar galima išskirti terminus vertinius ir reikšmės skolinius (1 proc. visų terminų): Atpirkėjas, atpirkimas, išganymas, Išganytojas, mielaširdystė, perdėtinis, prisakymas, Sutvėrėjas, sutvėrimas, šventvagystė ir kt., ir terminus hibridus bei hibridinius junginius (28 proc. visų terminų): Aniolas Sargas, Atpirkėjas svieto, avinyčia, gadynė apaštalų, giesmė aniolų, grabas griekų, lempka, mylista Dievo, nedėldienis, pabaiga svieto, paklydviera, pakrapinimas, Senas Zokanas, sūdna diena, Švenčiausiasis Sakramentas, šventas abrozas, Traicė šventa, Traicės šventė ir kt.
Taigi 1800–1882 m. išleistų katekizmų autoriai, rengėjai ir vertėjai, įvardydami religijos reiškinius, vartojo įvairias raiškos priemones, siekdami, kad jos kuo labiau atitiktų savo funkcijas bei komunikacinius tikslus ir pasiektų skaitytoją – tiek išsilavinusį, tiek paprastą. Religijos terminų variantų ir sinonimų gausa rodo prasidėjusią religijos terminų vartosenos kaitą, kurią iš dalies lėmė ypatinga lietuvių kalbos situacija – jos lenkinimas ir rusinimas, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Žinoma, toks išraiškos variantiškumas buvo būdingas ir dėl nenusistovėjusių, besiformuojančių rašybos normų.
Be galo įdomios visos 1800–1882 m. katekizmų religijos terminų reikšminės grupės, pvz., antgamtinių būtybių – angelo ir velnio – pavadinimai. Nagrinėjamo laikotarpio katekizmų velnio pavadinimai yra panašūs į velnio vardus, randamus XVI–XVIII a. religinėje lietuvių raštijoje, kur greta skolinių biesas, čiortas, šėtonas vartojama ir pikta dvasia, piktasis angelas, piktasis, piktybė ir pan. Tokius pavadinimus kaip biesas, čiortas, kipšas, judošius, nelabasis, juodasis, piktasis, prakeiktasis, žaltys, levas, ledokas ir kelmas galima priskirti prie liaudies religijos terminijos. Jie turi vertinamųjų požymių, yra stilistiškai nuspalvinti, turi tam tikrą emocinį atspalvį.
Išsiskiria ir tikėjimo simbolių pavadinimai. Jie be galo svarbūs, kalbant apie tikėjimo išpažinimą, įprasmina daug sunkiai protu suvokiamų dalykų, pvz., katekizmuose tikintysis arba parapijietis, sekantis Kristų, vadinamas avele, nežaboto gašlumo nuodėmę, taip pat prakeiktuosius ir nusidėjėlius, blogus žmones, kurie Paskutinio teismo dieną bus atskirti nuo avelių, simbolizuoja ožys, su apsivalymu ir atsinaujinimu siejama pragaro ugnis, galią, tvirtumą ir pastovumą, nekintamumą simbolizuoja uola, o visus regintį ir globojantį Dievą – Dievo akis.
Nors ir kalbame apie daugiau nei aštuonis XIX a. dešimtmečius, atrodytų, kad religijos terminija turėjo labai kisti, tačiau surinkta medžiaga leidžia teigti, kad katekizmų religijos terminija beveik nesikeitė – jai iki pat 1883 m. buvo būdingas pastovumas. Tam, matyt, įtakos turėjo ir tai, kad katekizmai nuo kitų religinės literatūros žanrų skiriasi tuo, jog yra daugiau ar mažiau kanonizuoti, t. y. parengti klausimų ir atsakymų, kurie kartais papildyti įvairiais tikėjimo dalykų aiškinimais, maldomis, poteriais, litanijomis, giesmėmis ar kitais tekstais, forma, tad negali laisvai atspindėti savo meto kultūrinės gyvybės kaip, pavyzdžiui, pamokslai. Todėl katekizmų tekstai dažniausiai yra labai panašūs, skiriasi tik jų raiška, t. y. religijos terminai, kuriais įvardijamos tikėjimo tiesos ir kiti dalykai. Be viso to, 1800–1882 m. katekizmai puikiai atspindi liaudies krikščionybės sampratą – juose vyrauja pasaulietiniai, o ne grynai religiniai, t. y. teologijos, terminai.
