Laiškas Kozetei

Prancūzijoje yra leidžiamas toks visai linksmas feministinis žurnalas „Causette“, kurio kiekviename numeryje suteikiama galimybė pasireikšti kritiškam skaitytojui – vyrui, vardu Erikas, t. y. išspausdinamas ironiškas jo laiškas žurnalo redakcijai. Greičiausiai Eriku pasirašo kuris nors iš autorių – šitaip siekiama žaismingai pasišaipyti iš savęs pačių. Čia pateikiame vieno tokio laiško vertimą.

Panele Kozete,

lyg tarp kitko pradėjau domėtis feminizmo istorija. Niekada nepatikėsite, kiek prisijuokiau. Nors tema iš pradžių anaiptol neatrodė komiška, kartais būtent rimtuose dalykuose ir randame daugiausiai anekdotiškų situacijų.

Ar jūs, pavyzdžiui, žinojote, kad feministinis judėjimas XX a. pradžioje buvo finansuojamas didžiųjų kapitalistų (be abejo, vyrų)? Koks buvo jų tikslas? Paskatinti šias ponias įsilieti į darbo rinką. Pirmiausia tam, kad būtų galima sumažinti vyrų algas, taip pat ir siekiant padvigubinti vartotojų skaičių. Tuo metu feministės nesuprato, kiek šis didysis progresas pasiglemžė aukų. Reikia atkreipti dėmesį, kad tarp tų moterų, kurios aršiai kovojo už „laisvę į darbą“, didžioji dalis buvo kilusios iš pasiturinčių šeimų, t. y nedirbančios. Jų dėka moterys iš skurdesnių socialinių sluoksnių netruko ant savo pečių pajusti ne tik jau įprastą namų ruošos naštą, bet ir poreikį į namus parnešti išgyvenimui būtiną antrą atlyginimą. Tai, kas aukštuomenės moterims tapo laisvalaikio praleidimo forma, „proletarėms“ – prievole. Viso to padarinys šiandien yra toks, kad daugelis moterų kovoja už vietą po saule kur kas blogesnėmis sąlygomis nei anksčiau. Jos atsiduria triguboje priespaudoje: darbas + vaikai + celibatas. Feministės pačios to nesuprasdamos buvo naudingos kapitalizmui. Juokinga, ar ne?

Kitas juokingas dalykas: ar pažįstate Edwardą Bernaysą, moderniosios moters guru (savotišką Sigmundą Freudą)? Jis pasinaudojo feminizmu tabako industrijos pelningumui didinti. Padedamas žiniasklaidos, 3-iojo dešimtmečio pabaigoje jis JAV visuomenei pristatė aibę jaunų ir gražių rūkančių moterų, kurios savo laisvę išreiškia užžiebdamos – dėmesio, juokingiausia dalis jau čia pat – „laisvės deglus“! Per trumpą laikotarpį, naudodamasis tomis pačiomis idiotėmis, Edwardas Bernaysas išpopuliarino feminizmo idėją ir sulaužė rūkančios moters tabu. „Feminizmas = vėžys“ – galbūt tai visai tinkama tema jūsų žurnalui?

Šiaip ar taip, tikiuosi, jūs, panele, kad ir kaip tai jums nepatiktų, nuoširdžiai pripažinsite, jog vyrai atliko dominuojantį vaidmenį jūsų „išsilaisvinimo“ kovose. Žinau, kad feministės negali pakęsti, kai vyras mano geriau negu jos žinąs, kaip kovoti dėl išsilaisvinimo. Vis dėlto joms reikėtų savęs paklausti, kodėl vyrai leido moteriškoms užgaidoms būti išgirstoms visame pasaulyje.

Asmeniškai aš šių ponų nepalaikau, nes negaliu pakęsti rūkančių moterų, o dirbančios moterys man kelia nuobodulį. Savo išvaizdą puoselėjančios ir tinginiaujančios moterys man patinka kur kas labiau, nes jos… laisvesnės.

Linkėjimai,

Erikas, vyras, tikras vyras

„Causette“, 2015, Nr. 52

Vertė Mantas Jonaitis