Dainelė apie sąryšius ir priklausomybes
Eugeniuszas Tkaczyszynas-Dyckis (g. 1962) – lenkų poetas, publicistas. Liublino M. Skłodowskos-Curie universitete baigė lenkų kalbos ir literatūros studijas, gyvena Varšuvoje. Vienuolikos poezijos rinkinių ir vieno straipsnių rinkinio autorius. Du jo eilėraščių rinkiniai apdovanoti prestižine Gdynės literatūros premija – „Lenkijos šeimų istorija“ (Dzieje rodzin polskich, 2006) ir „Dainelė apie sąryšius ir priklausomybes“ (Piosenka o zależnościach i uzależnieniach, 2009), pastarasis – ir „Nikės“ literatūros premija. Poezijai būdingas savitas santykis su tradicija (ypač metafizine baroko poezija), meistriška forma pateikiami drastiški motyvai – ligos, mirties, seksualumo, kasdienio gyvenimo, virtuoziškai žaidžiama žodžių semantika. Eilėraščiai jungiami į ciklus, numeruojami, keliuose eilėraščiuose iš eilės kartojami tie patys motyvai ir net ištisos eilutės. Garsėja itin savitu viešu eilėraščių skaitymu.
Dainelė apie sąryšius ir priklausomybes
–
Annos Pavlovos piešinys
draugas yra tas kuris daugelį metų
nesimačius ateina pas tave į namus su penkių ar šešių knygų ryšuliu bet būkim atviri netampa įkyrus kai pasakai jam atleisk mielasis bet knygų mums nebereikia – būkim atviri knygų rinkinių šiandien mums nebereikia paskaityk nekrologą Stefano Piotro Strześniewskio (1928–2006) arba Danielos Gląbińskos (1921–2006) taigi nepasakok apie neaprėpiamas šeimos bibliotekas nieko iš tavęs neimsiu bet nenutolk nuo manęs būtinai parašyk nedelsdamas ilgą laišką sugrįžęs į Velke Očus atleiski mielasis knygų rinkinių mums nebereikia teks tau gyventi su tuo susitaikius paskaityk nekrologą čenstakaviškės Gląbińskos – teks tau susitaikyti kad knygų rinkinių mums nebereikia teks pakelti ir tai paskaityk nekrologą anksti mirusio Mateuszo Dąbrowskio (1985–2002) atleiski mielasis teks tau įprasti kad nekrologai visada bus svarbesni už šiuolaikinę lenkų poeziją kurios niekas nesiveržia skaityti – perskaityk nekrologą anksti mirusio Mateuszo Dąbrowskio („nebedalyvauji materialiame bandyme bet Tavasis Dvasinis Intelektas tebėra tarp mūsų jis amžiams pasilieka Žemėje“) būtinai parašyk nedelsdamas ilgą laišką sugrįžęs į mylimus Velke Očus atleiski mielasis teks pakelti ir tai kad šiuolaikinė lenkų poezija tai nekrologai – teks tau su tuo susitaikyti teks ir tai pakelti kad pamažu išsinešdinam paskaityk kad ir nekrologą Rafalo Beszczyńskio („Dabar su angelais jėgos aitvarus laidysi po dangų beribį“) teks tau įprasti kad neįmanoma nieko iš čia pasiimti ypač knygų nenutolk nuo manęs būtinai parašyki nedelsdamas ilgą laišką sugrįžęs į mylimus Velke Očus atleiski mielasis bet šiuolaikinė lenkų poezija tai nekrologai – draugas tai tas kuris ateina pas tave į namus su knygų ryšuliu ir niekas jam nerūpi o mažiausiai jis pats kai paklausi sveikatos draugas tai tas kuris nekonkrečiu laiku ateina pas tave į namus ir nepalieka tavęs su penkių ar šešių knygų ryšuliu bet gražiai pasakoja kur buvo ir prie kieno kapo pirmą kartą patyrė tiesą apie save – nuo tada kai jo motina mirė onkologine liga labai noriai ilgai pasakoja kur buvo ir ką veikė vis toje pat vietoje nes draugas yra toks kuris painioja parodymus ir pasiklysta tarp smulkmenų bet nepalieka tavęs su ryšuliu penkių ar šešių knygų kurių niekad neatsiversi – stebiu jauną bet nedailią moterį tyrinėjančią nekrologus gal vis dėlto patiktų tyrinėdama skundus ranka siekdama pyragaičio gal vis dėlto patiktų ranka siekdama pyragaičio pasidėjusi vakarykštį balandžio 7 d. laikraštį kurį jau esu praėjęs vis dėlto esama joje šiek tiek neapčiuopiamo grožio kai atranda pavardes tų Kępskių Widawskių ir Traczewskių nieko jai nebylojančias – išėjo ramiai ir tyliai nors labai daug patyrė per itin ilgą gyvenimą bet ne man į tai gilintis nors labai daug patyrė (bene trejos skyrybos) bet ne man teisti jo ryšius išsiskyrimus ir daugybę atžalų vaikai atsisveikino su tėvu šiais žodžiais: „tegu Tau sapnuojasi baltos Alpių pievos ir žalios – Kašubų krašto“ –
Annos Pavlovos piešinys
mano draugė atneša man sraigių
mudviem porą dienų paranojiškai nesimačius tokia sraigė sulenda į mane tyčia tarytum per žalią lietų pliaupiantį ir pliaupiantį nuo pat gimimo atneša man sraigių žalioj salotos nosinaitėj ir juokiasi iš dovanėlės bučinėlio kurį įteikiu jai į lūpas tiesa brangioji po lietaus dažniausiai neįstengiu persijungti ir kažkas mane ėda iš vidaus sraige sraige duokš ragelį bus varškės tau virtinėliams arba virink iš čia – sraigė kurią atneši į psichiatrijos kliniką žalioje salotos servetėlėj jau žino kas yra tamsa mums porą dienų nesimačius mieloji tiesa sraigės ištraukiamos iš ten ir šalinamos elektros šoku sraige sraige duokš ragelį bus varškės tau virtinėliams arba čiuožk iš čia: „nešk lauk tą ir aną dėl švento Gargano nešk nuo manęs ir gimdytojos mano ir nuo draugės neški tą ir aną gulkis po kuo nors kitu ir gana“ – 10 pirštų tai yra 10 schizofrenijos paršelių 10 pirštų ir kaip primaitinti savimi dar vieną paršėką kai liga persekioja mus nukarusiais kitų ligonių sekmenimis 10 schizofrenijos pirštų čia pat ranka pasiekiamų taigi kaip pavadinsi 10 pirštų viena gėle mėšlyne specialiai palikta man daugybės ligonių apleistose nešvariose paklodėse 10 pirštų tai yra 10 schizofrenijos paršelių ištratintų trydos ir nežinia nuo ko ir kodėl reikia skiepytis nešvariose paklodėse vis labiau darausi lenkiškai kalbąs
Iš: Eugeniusz Tkaczyszyn-Dycki. Oddam wiersze w dobre ręce (1988–2010). Wrocław: Biuro Literackie, 2010
Vertė Vytas Dekšnys
