Kultūros leidinių kreipimasis
KULTŪROS LEIDINIŲ KREIPIMASIS
2015 m. sausio 22 d., Vilnius
Prašome – deja, nebe pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį – atkreipti dėmesį į vis prastėjančią kultūros spaudos situaciją ir ieškoti būdų, kaip ją pagerinti. Sakysite, tai dar vienas verksmo protrūkis, periodiškai ištinkantis kultūros žmones, paverks – ir praeis. Kultūrininkų ašaros tampa kasdienybe, kaip žiemos be sniego. Ir valstybė bei jos institucijos užsispyrusiai nenori matyti, kad tos ašaros byra dėl sistemingai žlugdomo kultūros žmonių orumo ir savivertės. Valstybė džiaugiasi ir didžiuojasi, kad jos ekonomika kasmet auga, netgi lenkia daugelį Europos šalių, tačiau kultūros leidiniai vis labiau skursta, verčiami balansuoti ant išlikimo ribos, jų finansavimas – prieš bet kokią ekonomikos logiką – mažėja. Ar tai ir yra išganingoji kultūros politika? Šis kreipimasis atsirado kaip desperatiška reakcija į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) paskelbtus 2015 m. Kultūros ir meno leidinių programos rezultatus (http://www.srtfondas.lt/). Atkreipkite dėmesį į skaičius ir finansavimo dinamiką:
„Literatūra ir menas“: 2013 – 210 000 Lt (spauda) ir 25 000 Lt (internetas); 2014 – 212 000 Lt (spauda) ir 15 000 Lt (internetas); 2015 – 204 100 Lt (spauda);
„Šiaurės Atėnai“: 2013 – 100 000 Lt ir 15 000 Lt (interneto puslapiui); 2014 – 90 000 Lt; 2015 – 70 091,84 Lt;
„Metai“: 2013, 2014 – po 200 000 Lt; 2015 – 189 213 Lt;
„Nemunas“: 2013 – 100 000 Lt; 2014 – 96 000 Lt; 2015 – 0,00 Lt (dalyvaus antrame ture).
Ar dar būtina komentuoti rezultatus? Leidėjai verčiami dirbti iš entuziazmo, autoriniai darbai neatlyginami, todėl vis sunkiau sulaukti profesionaliai ir kokybiškai parašytų tekstų, pasigirsta balsų, kad tokių leidinių gal ir nereikia. Ratas užsidaro. Po Nepriklausomybės atkūrimo šiemet bus praėjęs ketvirtis amžiaus, o vis dar turime kažkam (sau? valdžiai? sistemai? visuomenei?) įrodinėti kultūros ir švietimo svarbą, baksnoti į leisgyvę kultūros spaudą. Pasitelkus sąmokslo teoriją, būtų galima sakyti, kad vykdomas eksperimentas, kurio tikslas – nustatyti ribą, kada kultūros leidinius ištinka koma. Ar vis dėlto nereikėtų pagaliau surėmus pečius atsakyti į klausimą europietiškai – jeigu leidiniai reikalingi Lietuvos kultūrai, gal juos reikia ir tinkamai remti? Jeigu nereikalingi – taip ir pasakyti.
Taip kaip dabar toliau gyventi darosi neįmanoma, vidinė emigracija – ne išeitis, nes mums iš tiesų rūpi Lietuvos kultūra. Negi išties neįmanoma persvarstyti kultūros spaudos rėmimo gairių ir prioritetų? Rasti argumentų didinti, o ne mažinti finansavimą? Negi pernelyg daug yra tikėtis iš fondų aiškesnės rėmimo argumentacijos ir didesnio viešumo?
Tikėdamiesi supratimo ir konkrečių veiksmų –
„Literatūra ir menas“, vyr. redaktorius Gytis Norvilas
„Šiaurės Atėnai“, vyr. redaktorė Giedrė Kazlauskaitė
„Metai“, vyr. redaktorius Danielius Mušinskas
„Nemunas“, vyr. redaktorius Viktoras Rudžianskas
„Vilnius“, vyr. redaktorius Eugenijus Ališanka
