Eilės

Kaip išsirinkti gerą knygą

 

mėgstu knygas nepraskirtais

kraštuose sukibusiais puslapiais

ne, tai nebus dar vienas eilėraštis

kuriame popieriaus praskėtimas

lyginamas su šlaunų praskėtimu

tiesiog atplėšiant sulipusias vietas

aš ir knyga nespėjame paslėpti nuogybės

atsivėrusiam popieriaus baltumui

mano akių baltymas – pirmasis

todėl nepavyksta nutaisyti minos maždaug

„šitie puslapiai tik tam

kad moterys lyžteltų pirštus“

o ir puslapiai dar neįgudę sušnarėti

„tokie kaip tu tik palieka

pirštų dėmes kampuose“

 

 

Mirusiųjų priėmimas ir išdavimas

 

I

 

jaunas motinos kūnas

išdavė mano kūną

metais anksčiau nei

leisgyvė poezija priėmė

„Mirusiųjų“ knygą

 

eilėraščio mirtį išduoda daugtaškis

siela išduoda (at)leidimą kūnui

biblioteka – čekį už „Mirusiųjų“

priėmimą į gyvųjų namus

 

II

 

kai paukščiai atsitrenkia į langą

žmonės kalba: lauk artimo mirties

į stiklą barbenantys paukščiai taria:

lauk eilėraščio a(r)tėjimo

prie stiklo prisispaudęs aš:

lauk iš čia, abudu

 

 

III

 

artimųjų

įskaitant ir mirusius

turiu daugiau nei kada nors

parašysiu eilėraščių

kol kas pavyko vienas

šitas? ne

 

 

 

Juodieji baigia pirmi

 

juoduoja panagės

ne įsitvėrus kito kūno

bet kasantis saviškį

sidabras prisisiurbęs prie odos

ne gydo, o pasidengia dėmėm

juosta puodai

kuriuose šios košės priviriau

ir žmonės artimi juodai rengtis pradėjo

ne dėl klasikos ar nutukimo

 

balti pūkai vaikystėj buvo

pusė velnio dar ar pusė dievo

vėl pražilti – grynas kičas

nebent solidarumas koks

paskatins derintis prie žemėje

pabalusio skeleto

kai mirtis sustiprina juodai

vienintelė tiesa – baltėja melas

kad nesu tik juodas taškas

kad juodi daiktai maži nebūna

 

 

 

Paskutinis eilėraštis

 

tokia proga, regis, derėtų

nors kartą pabūt nuoširdžiam

bet kur tau

meluojama jau

nuo pavadinimo