Poezija
–
Annos Pavlovos piešinys
Manoms pirmoms eilėms, tokioms ankstyvoms,
Kad nežinojau aš, jog būsiu poetu*, Ištryškusioms staiga lyg versmės gyvos, Lyg spiečiai žiežirbų karštų, Išdykusioms nelyg velniūkščiai, kur, įvirtę Snūdžion šventyklon, rimtį drums vėlėms, Manoms eilėms apie jaunystę, mirtį, – Neskaitomoms eilėms! Išmėtytoms knygynuos po lentynas, Kur jos ilgai dulkėjo ir dulkės, Manoms eilėms, lyg subrandintiems vynams, Žvaigždė dar patekės.Koktebelis, 1913 m. gegužės 13 d.
–
Dvi saulės stingsta – o Viešpatie, kam baudi! Pirma – danguj, o antroji – manoj širdy! Kaip šitos saulės, – ar sau aš atleist geidžiu? – Kaip šitos saulės kankino mane karščiu! Abi jos stingsta – daugiau į akis nešvies! Kuri karštesnė, toji pirma atvės.
1915 m. spalio 6 d.
Didžiulis mano miestas – jau nakty…
Didžiulis mano miestas – jau nakty. Iš namo snaudžiančio einu – pati. Galvoja žmonės: ji – duktė, marti, – O aš įsiminiau tiktai: esu nakty. Man liepos vėjas kelią ties – tolyn, Ir muzika lange vis eis – tylyn. O vėjui lemta lig aušros – gilyn Pro mano ploną odą – smigt širdin. Štai tuopa, langas, šviečiantis aukštai, Varpų garsai, o rankoje – žiedai, Ir žingsnių – niekam iš paskos – aidai, Ir, žiū, šešėlis – nėr manęs tiktai. Ugnių auksinės gijos – geltonuos, Burna naktinį skonį – sužinos, Mane išlaisvinkite nuo dienos, Draugai, supraskit – aš jums vaidinuos.
1916
Vertė Lanis Breilis
* Rusų poetė Marina Cvetajeva nenorėjo, kad ją vadintų poete. Ji sakydavo, kad yra ne poetė, o poetas, teigdama, kad žodis „poetas“ – tai karūna, uždėta ant galvos ypatingo kalbėjimo galimybe apdovanotam žmogui.
Komentarai / 2
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, jei norite komentuoti.
Na, poetė nemėgo būti vadinama “poete”, nes rusų kalboje visos profesijos ir pareigybės įvardijamos vyr. gimine, o mot. giminė šiuo atveju yra tarsi šnekamosios kalbos dalykas. Mūsų kalboje moteriška profesijas reiškiančių daiktavardžių giminė, kai darbą atlieka moteris, yra tiesiog būtina. Tad čia tas “poetas” yra vertimo klaida. Salomėja Nėris jaunystėje yra pasirašiusi knygą žodžiu “autorius”, kai bendrinė kalba formavosi. Bet neblogai skamba pirmasis eilėraštis. Pirmoji tarpu atskirta eilutė, matyt, – korektūros netikslumas. Paskutinis irgi neblogas. Bet tas “naktinis skonis” irgi skamba nelietuviškai. Giriu vertėją už darbą. Geranoriškai sakau, jog kažką dar reikia pašlifuot.
Ir dar. Originale yra rimas ” idu proč – noč”. O čia: “Einu pati”. Toks rimas yra “pritemptas”. Kaip galima eiti ne pačiai? “Galvoja žmonės” . Mes skiriame “galvoti” ir “manyti”. Čia reikėtų rinktis “manyti”. “Muzika eis tylyn”. “eiti tylyn” irgi kažkoks griozdas. Išlaivinti geriau “iš” ko, o ne “nuo”. Tai štai bent tokius dalykus pataisius skambėtų skalandžiau.