Sostinės įvykiai ir asmeniniai interesai XVIII a. bajorų laiškuose iš Vilniaus

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais didžioji dalis bajorų (tiek didikų, tiek vidutinės, netgi smulkiosios bajorijos atstovų) nuolat gyveno turimose valdose provincijoje. Tačiau dėl įvairių priežasčių jie dažnai vykdavo gyventi į miestus, o kai kurie netgi ir nuolat juose gyvendavo. Šalies sostinė Vilnius buvo nuolatinis valdančiojo luomo atstovų traukos centras. Jie ten turėjo pačių įvairiausių interesų; apie juos galima sužinoti iš įvairių išlikusių šaltinių. Naratyviniai šaltiniai (memuaristika, korespondencija, periodinė spauda), egodokumentai (pirmuoju asmeniu parašyti privatūs šaltiniai – laiškai, atsiminimai, dienoraščiai) apie bajorų gyvenimą Vilniuje gana dažnai pateikia įdomios, nors ir fragmentiškos, informacijos.

Šiuo straipsniu netyrinėsime kitų šaltinių informacijos, o tik koncentruosimės į privačią korespondenciją. Vis dėlto tiek atsiminimai, tiek dienoraščiai, juolab periodinė spauda turi tam tikrą specifiką, todėl norint juos išnagrinėti reikėtų nuodugnesnių tyrimų. Privačią korespondenciją tirti gana sudėtinga. Jei yra galimybė, laiškų informaciją būtina lyginti su kitų šaltinių medžiaga. Tačiau ši korespondencija gali atskleisti daug menkai žinomų ne tik bajorų gyvenimo, bet ir Vilniaus istorijos detalių, kurių nepavyksta atrasti kituose šaltiniuose. Laiškai padeda suvokti visuomenės narių reakcijas į politinius ir visuomeninius pokyčius neramiame XVIII a., daug pasako ir apie šios epochos buitį bei gyvenimo kasdienybę. Peržiūrėjus Lietuvos ir užsienio šalių archyvuose bei bibliotekų rankraštynuose esančią privačią bajorų korespondenciją, sukaupus reprezentatyvią jos bazę galimos tam tikros įžvalgos. Tyrimo metu pastebėta, kad laiškų informacijos pobūdis kartais ima kartotis ir išryškėja kai kurios bendresnės tendencijos.

Šiuo straipsniu siekiama atskleisti pagrindines temas, vyravusias bajorų laiškuose iš LDK sostinės Vilniaus.

Atvykimo į LDK sostinę priežastys

Kokios gi buvo bajorų atvykimo į Vilnių priežastys? Tokie motyvai didelėje dalyje šių šaltinių dažniausiai nebuvo minimi – konkretūs bajorų interesai LDK sostinėje neakcentuoti. Antai LDK artilerijos generolas Kazimieras Leonas Sapiega 1726 m. laiške iš Vilniaus būsimai žmonai kunigaikštytei, LDK kancleraitei Karolinai Radvilaitei pasakojo tik apie tai, kad netrukus ims tarnauti jos paslaugoms, todėl siunčiąs jai savo žmogų¹. 1758 m. bajorė Vereščinska (Wereszczyńska) laiške iš Vilniaus tik padėkojo už atsiųstą proviziją (maisto produktus arba nuošimčius nuo paskolintų pinigų)². Tokių šaltinių yra nemažai, bet tyrimui jie ne itin vertingi.

Nors kai kurie bajorai Vilniuje gyveno nuolat, dažniausiai laiškai būdavo rašomi į sostinę atvykus su reikalais. Tokių rinkinių, kuriuos paliko Vilniaus paseniūnis, papilininkis ir Radvilų ekonomijos valdytojas Tomas Kaveckis (Tomasz Kawecki), yra išlikę, bet tai greičiau išimtys. Šio asmens korespondencija Radviloms prasidėjo 1751 m., o baigėsi 1772 m. T. Kaveckis nuolat rašė beveik vien tik iš LDK sostinės³. Nesunku suprasti, kad jis turėjo gyventi Vilniuje, nes eidamas svarbias pareigas Vilniaus paviete ir Radvilų tarnyboje privalėjo nuolat būti šalies sostinėje.

Sprendžiant iš korespondencijos, dauguma bajorų į Vilnių atvykdavo savo ar globėjų (patronų) iniciatyva, bet kai kuriuos deleguodavo pavietai ar vaivadijos. Apie tai, kad vaivadijos buvo siųstas derėtis dėl maisto produktų tiekimo Rusijos imperijos kariuomenei pagal generolo majoro Gustavo fon Numerso (Gustav von Numers, Густав фон Нумерс) įsakymą, 1768 m. rašė Polocko vaivadijos provianto komisaras Anupras Hlasko (Onufry Hłasko)⁴.

Politiniai, teisiniai ir ekonominiai interesai

Konkretūs bajorų interesai galėjo būti patys įvairiausi. Vis dėlto vyravo politiniai, teisiniai ir ekonominiai – jie tarpusavyje buvo itin susiję, o likusieji interesai buvo asmeninio pobūdžio.

Laiškuose dažnai minėtos svarbiausios politinės, administracinės ir teisingumo vykdymo institucijos. Daug dėmesio sulaukdavo seimeliai. 1724 m. Žemaitijos vėliavininkas Antanas Gurskis laiške LDK lauko maršalui Povilui Sanguškai rašė apie Vilniaus pavieto seimelį, pabrėždamas, kad gynė šio didiko interesus, bet konkurentai seimelį nutraukė⁵. 1752 m. Vilniaus paseniūnis T. Kaveckis LDK etmonui Mykolui Kazimierui Radvilai Žuvelei siuntė Vilniaus seimelio instrukciją pasiuntiniams į seimą⁶. Paminėjimų apie seimelius yra išties nemažai, tačiau dauguma jų nekonkretūs, neišsamūs, lakoniški.

Rašyta ne tik apie seimelių įvykius, bet ir apie jų užkulisius. Pavyzdžiui, 1732 m. Antanas Hercykas (Antoni Hercyk) Merkinės seniūnui Antanui Kazimierui Sapiegai rašė, kad seimeliui paruošė indus: 10 alavo dubenų, 6 tuzinus alavo pusdubenių, 6 tuzinus alavo lėkščių, 3 tuzinus alavo šaukštų, 6 tuzinus medinių lėkščių, 3 tuzinus medinių šaukštų, 25 paprastas stiklines ir 28 molines taures⁷. Matyt, planuota gana prašmatni puota.

Kartais būdavo minimos ir politinės derybos. Pavyzdžiui, 1727 m. LDK artilerijos generolas Kazimieras Leonas Sapiega būsimai žmonai Karolinai Teresei rašė, kad turėjo atvykti į Vilnių ir susitikti su neįvardytu aukštu Rusijos imperijos karininku, kuris iš Rygos važiavo per Vilnių⁸.

Politika išties itin siejosi su teise; atstovaudami valstybės ir pavietų teisinėse institucijose, derėdamiesi dėl vietų jose, didikai ir netgi vidutiniai bajorai sprendė asmeninius, giminės ar politinės grupuotės įtakos klausimus.

Turbūt daugiausia bajorų laiškuose iš Vilniaus būdavo aptarinėjamas Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, jo sesijos ir jų metu nagrinėtos bylos bei kiti įvykiai. Pavyzdžiui, 1757 m. LDK lauko etmonas ir Vilniaus kaštelionas Mykolas Masalskis rašė Augustui III, esą jis džiaugiasi įvykdęs karaliaus įsakymą [tiesa, nepaaiškino kokį – D. B.]⁹, pasakojo, kad Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas sėkmingai pradėjo veiklą. Laiške jis dėstė, kaip vyko teismas, minėjo, kad Vilniaus žemės teismo raštininko Andriaus Abramovičiaus (Andrzej Abramowicz) byla sprendžiama pagal pono [t. y. karaliaus – D. B.] valią¹⁰. 1773 m. LDK vaiskis Mikalojus Tadas Lopacinskis (Mikołaj Tadeusz Łopaciński) laiške LDK lauko etmonui Aleksandrui Mykolui Sapiegai minėjo, kad jis atvyko į Tribunolo pradžią, tačiau „Tribunolas mums sužibo, bet iškart ir užgeso“, leista tik maršalą išrinkti. Pasiuntiniai esą jau išvažinėjo. Laiške M. T. Lopacinskis minėjo pokalbį su maršalu [Mažųjų Dirvėnų tėvūnu Stanislovu Tiškevičiumi – D. B.]. Maršalas išreiškė viltį, kad Tribunolo veikla netrukus atsinaujins¹¹.

Minėti ir kiti teismai. 1749 m. Petras Strumilas Petraškevičius (Piotr Strumil Pietraszkiewicz) laiške LDK stovyklininkui Aleksandrui Mykolui Sapiegai pasakojo apie Iždo Tribunolą, Igelštriomo (Igelström) skundą šiame teisme¹².

1767 m. Jonas Antanas Jankevičius LDK instigatoriui Adomui Chmarai rašė apie konfederacijos teismo darbą, jame nagrinėtas bylas, minėjo tuo metu vykusį procesą tarp LDK raštininko Antano Mykolo Paco ir Pažaislio kamaldulių¹³.

Bajorams buvo aktualu ne tik teismai, bet ir nusikaltimai bei įkalinimai. Tai suprantama – skundų dėl bajorų nusikaltimų Vilniuje buvo išties daug per visą tyrimo laikotarpį ir tai negalėjo neatsispindėti korespondencijoje.

1750 m. Mozyriaus pavieto vaiskis Mykolas Jelenskis (Michał Jeleński) LDK kancleriui Jonui Frydrichui Sapiegai pasakojo apie smurtą vykstant Lietuvos Vyriausiajam Tribunolui. Laiške rašyta, kaip Tribunolo vėliavos leitenantas [Antanas?] Savickis kanauninko Karolio Karpio mūriniame name susimušė su Hrebnickiu ir Abrampolskiu, vėliau su Korsaku, bet gavo atkirtį. Paskui Volkovysko pavieto pasiuntinys į Tribunolą [Petras] Savickis su Tribunolo vėliavos kareiviais atakavo kanauninko namą. Puolimas tęsėsi daugiau nei valandą; išlaužę vartus ir duris, jie įsiveržė į namo kambarius, ieškojo brolio „skriaudikų“, bet jų nerado, keikė kanauninką ir visus kanauninkus. M. Jelenskis pasakojo, kad niekieno neįtarta minėtojo kanauninko namų šeimininko duktė P. Savickio įsakymu buvo suimta ir uždaryta į Tribunolo kordegardiją (sargybinę patalpą)¹⁴. LDK iždo kasininkas Benediktas Važinskis (Benedykt Ważyński) rašė, kad susitikinėjo su bokšto kalėjime kalinčia Rože Piščalova (Roza Piszczałowa), pasakojo, kad ji be didesnio vargo gali išeiti [iš rūsio – D. B.] į viršų, konstatavo, kad ji yra sveika ir linksma¹⁵.

Bajorams rūpėjo ne tik nusikaltimai ir bausmės, bet ir dokumentai, kurių ieškota teismų ar privačiuose archyvuose. Pavyzdžiui, 1720 m. Zigmantas Jurševičius (Zygmunt Jurszewicz) Bludenio seniūnienei Cecilijai Chodkevičienei rašė, kad pilies teismo medžiagoje rado jam reikalingų dokumentų¹⁶.

Laiškuose taip pat dažnai būdavo minimos ekonominio pobūdžio realijos: skolos, sandoriai, mokesčiai, muitai, namų statyba. Pavyzdžiui, 1756 m. Gardino pilies raštininkas Juozapas Felicijonas Boufalas (Józef Felicjan Bouffał) laiške Punios seniūnui Mykolui Ksaverui Sapiegai minėjo, kad siekė pasiskolinti pinigų, bet Vilniuje nebuvo iš ko jų gauti¹⁷.

Į Vilnių atvykstantiems bajorams taip pat buvo svarbūs prekybos interesai. 1752 m. Radvilų ekonomijos valdytojas ir Vilniaus paseniūnis T. Kaveckis laiškuose rašė, kaip rūpinosi Radvilų pavaldiniais. Laiške M. K. Radvilai Žuvelei jis užstojo pastaruosius, kai neįvardyti pareigūnai jiems trukdė prekiauti sostinėje. Kunigaikštis atsakė, kad niekas iš jų neturi jokios teisės reikalauti gėralų mokesčio¹⁸. 1753 m. T. Kaveckis informavo, kad gatvė prie Malūnų buvo balota, tad nelabai tiko pardavinėti kviečius, todėl jis ją išgrindęs už savo lėšas¹⁹.

Statybos, nuosavybės pirkimas ir jos išlaikymo rūpesčiai LDK sostinėje ir jos priemiesčiuose taip pat buvo dažna laiškų tema. T. Kaveckio ir M. K. Radvilos Žuvelės susirašinėjime klientas nuolat informuodavo apie Kardinalijos rūmų Pilies gatvėje ir Radvilų rūmų Vilniaus gatvėje remontą ir perstatymus, vykusius XVIII a. šeštajame dešimtmetyje. T. Kaveckis nuolat pranešdavo apie nuveiktus darbus, prašė pinigų medžiagoms, vis žadėdamas, kad ponas netrukus įsikurs suremontuotuose rūmuose, o didikas beveik visada sutikdavo išlaidas padengti²⁰.

Kai kada laiškuose iš Vilniaus atsispindėdavo asmeniniai bajorų prašymai dėl nuosavybės. Pavyzdžiui, 1772 m. į Vilniaus vaivadą Karolį Stanislovą Radvilą Mieląjį Poną kreipėsi jau minėto T. Kaveckio žmona Konstancija Kavecka (Konstancja Kawecka). Laiške moteris pasakojo, kad turi daug vaikų, kuriems vyras negali suteikti išsilavinimo, taip pat prašė pagalbos, nes jiems grėsė būti iškeltiems iš mūrinio namo, kuriame jie turėjo būstą²¹.

Korespondencijoje pasakota apie pirktas prekes ir mieste suteiktas paslaugas. 1729 m. Sapiegų klientas A. Hercykas Merkinės seniūnui A. K. Sapiegai rašė, kad vyno statinę už 28 talerius pirko kreditu iš miesto pirklio Minkevičiaus²². Vėliau jis minėjo, kad A. K. Sapiegos sutuoktinė [Teresė Sapiegienė – D. B.] ieškojo Vilniuje dantų gydytojo pagalbos, bet tokio žmogaus nerado²³.

Būdami LDK sostinėje, bajorai rašydavo apie savo ar globėjų (patronų) valdas – kaimo, miestelio erdvės interesus, nes ten jie būdavo sprendžiami. Pavyzdžiui, minėtame laiške Sapiegų klientas A. Hercykas Merkinės seniūnui A. K. Sapiegai rašė, kad Vilniuje surado laikrodininką, kuris apsiimtų pataisyti Merkinės rotušės laikrodį²⁴. 1750 m. privilegijų Sekeržycų (dabartinė Baltarusija) valdoms į Vilnių atvyko ieškoti minėtasis M. Jelenskis²⁵.

 

Bendro pobūdžio ir asmeninė informacija apie Vilniaus gyvenimą. Kultūros naujienos

Bajorai, ypač didikai, buvo suinteresuoti gauti kuo daugiau žinių, kas dedasi Vilniuje. Sostinė buvo erdvė, kurioje nuolat viešėdavo daug bajorijos elito narių, tad kai kada laiškuose minima, kad tiesiog vykta susitikti su kai kuriais asmenimis, o net susitikus atsitiktinai – aptarti reikalai. Tokių panoramų epistolikoje gausu; kai kurie kelių temų aprašymo laiške pavyzdžiai jau pateikti tekste. 1756 m. P. S. Petraškevičius Minsko pavieto pataurininkiui A. Chmarai rašė apie Tribunolą ir apie kitas Vilniaus naujienas. Pavyzdžiui, jis pasakojo, kaip Pacas buvo pietauti pas Tribunolo maršalą [Jurgį Flemingą (Jerzy Fleming) – D. B.], ir aprašė jų diskusiją apie sveikatą. Laiške pranešta, kad LDK lauko etmonas [Mykolas Juozapas Masalskis – D. B.] dar yra sostinėje, nes bando sutaikyti LDK referendorių [Antaną Tadą Pšezdeckį (Antoni Tadeusz Przezdiecki) – D. B.] ir Ivanovskį (Iwanowski)²⁶. 1757 m. apie Tribunolo eigą, Rusijos imperijos kariuomenę Vilniuje greičiausiai Gurskių giminės atstovui pasakojo Timinskis. Jis informavo, kad kariuomenė pasitraukė, liko tik keliasdešimt kareivių prie sandėlių²⁷.

Kai kurie bajorai laiškuose nesusilaikydavo ir nuo bendrų pastabų apie Vilniaus bajorų gyvenimą. 1767 m. LDK vaiskis M. T. Lopacinskis LDK lauko etmonui A. M. Sapiegai rašė, kad Vilnius tuščias, išskyrus įprastus jo gyventojus, nieko nėra²⁸.

Kartais tiesiog būdavo pasakojami asmeniniai nuotykiai. 1746 m. B. Važinskis laiške nežinomam adresatui (greičiausiai kažkuriam iš Gurskių) rašė, kad būdamas dėkingas už atgautą sveikatą bazilijonams įteikė sidabrinius votus. Paminėjo ir tai, kad to vizito metu Vilniuje jam dingo kepurė²⁹.

Moterų laiškuose būdavo nuorodų ir apie madas. Pavyzdžiui, 1728 m. Šemetienė ne tik pasakojo apie Tribunolo eigą, bet ir detaliai aprašė, kaip buvo apsirengusi LDK pataurininkienė [Ona – D. B.] Krišpinova-Kiršenšteinova (Anna Krzyszpinowa-Kierszensztejnowa). Anot moters, ji buvo susirišusi plaukus juodu aksominiu kaspinu, ant kaktos turėjo languotą kepuraitę, kaklaskarę pagal vokiškų marškinių madą³⁰.

Kartkartėmis rašyta ir apie pramogas Lietuvos sostinėje. Pavyzdžiui, 1754 m. P. S. Petraškevičius, papasakojęs apie teismus, savo ambicijas dėl Rečicos pavieto tiltininko pareigybės, paminėjo ir ypatingus fejerverkus, kuriuos matęs Vilniuje³¹.

Laiškuose esama ir šiek tiek Vilniaus meno ir kultūros naujienų. Šia tema aptikti vos keli laiškai, minintys Vilniuje gautus ir siųstus neįvardytus laikraščius. Pavyzdžiui, 1728 m. Lietuvos Brastos pavieto iždininkas Mikalojus Ursinas Davainis (Mikołaj Ursyn Dowojna) Merkinės seniūnui A. K. Sapiegai rašė, kad jam iš Vilniaus siunčia laikraščius³². Taigi, bajorų laiškuose informacija apie kultūrą Vilniuje buvo labai skurdi.

Įvairiapusiai politiniai, teisiniai, ekonominiai bajorų interesai Vilniuje buvo nuolat derinami su asmeniniais reikalais. Korespondencija atskleidžia žymiai daugiau buvimo LDK sostinėje aspektų. Šis straipsnis – tik nuodugnesnių ir platesnių tyrimų įžanga.

 

1 1726 m. gegužės 23 d. Vilnius. LDK artilerijos generolo Kazimiero Leono Sapiegos laiškas LDK kancleraitei Karolinai Radvilaitei, Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Dział Rękopisów (toliau – Zakład Narodowy), f. 103, Teka XIV/97, b. 1975, Nr. 2049 d., De 9735.

2 1758 m. rugpjūčio 30 d. Vilnius. Vereščinskos laiškas nežinomai adresatei, Отдел Рукописей Российской Государственной библиотеки, f. 143, kartonas 49, b. 12, l. 1.

3 T. Kaveckio laiškai saugomi Lenkijos senųjų aktų archyve Varšuvoje, Radvilų archyvo fonde. Archiwum Glówne Akt Dawnych w Warszawie (toliau – AGAD), Archiwum Radziwiłłów V (toliau – AR V), Sygn. 6544/I-V.

4 1768 m. kovo 14 d. Vilnius. Polocko vaivadijos provianto komisaro Anupro Hlaskos laiškas LDK lauko etmonui Aleksandrui Mykolui Sapiegai, LMVB, RS, f. 139, b. 1123, l. 6.

5 1724 m. rugsėjo 2 d. Vilnius. Žemaitijos vėliavininko Antano Gurskio laiškas LDK lauko maršalkai Povilui Sanguškai, Archiwum Państwowe na Wawelu (toliau – Archiwum Państwowe), Archiwum Sanguszków (toliau – AS), Nr. 4, l. 221.

6 1752 m. rugsėjo 10 d. Vilnius. Vilniaus paseniūnio Tomo Kaveckio laiškas LDK etmonui Mykolui Kazimierui Radvilai Žuvelei, AGAD, AR V, Sygn. 6544/I, l. 54.

7 1732 m. liepos 28 d. Vilnius. Antano Hercyko laiškas Merkinės seniūnui Antanui Kazimierui Sapiegai, LMVB, RS, f. 139, b. 1086, l. 32.

8 1727 m. kovo 2 d. Vilnius. LDK artilerijos generolo Kazimiero Leono Sapiegos laiškas LDK kancleraitei Karolinai Radvilaitei, Zakład Narodowy, f. 103, Teka XIV/114, b. 1994, Nr. 2066, De 9735.

9 Didikai iš valdovo gaudavo prašymus paremti jo pasirinktą asmenį Tribunolo rinkimuose. Taip pat dalyvaudami Tribunolo atidaryme jie turėjo užtikrinti rimtį ir ramybę (Tribunolo atidarymai dažnai buvo audringi dėl didikų grupuočių kovų), kuri buvo reikalinga teismui pradedant darbą. Už šį pastebėjimą esu dėkingas istorikui Adamui Stankevičiui.

10 1757 m. balandžio 29 d. Vilnius. LDK lauko etmono ir Vilniaus kašteliono Mykolo Masalskio laiškas Augustui III, Sächsisches Hauptstaatsarchiv Dresden, 10026, Geheimes Kabinett, Loc. 2098/23, l. 33.

11 „[...] Trybunał nam błysnoł, y zgasł zarazem, pozwolono tylko obrać marszałka, ale sądow rozpocząć niedano, odwołano za tym one ad 1mam Juny [...] deputaci poroziezdzali; y sam marszałek reversus pro 1ma sequentis, z nadzieją /:jak mi mowił:/ ze się spodziewa na owczas rozpoczęcia aktualnych sądow [...]“, 1773 m. gegužės 17 d. Vilnius. LDK vaiskio Mikalojaus Tado Lopacinskio laiškas LDK lauko etmonui Aleksandrui Mykolui Sapiegai, LVMAB, RS, f. 139, b. 2557, l. 43.

12 1749 m. rugsėjo 9 d. Vilnius. Petro Petraškevičiaus laiškas LDK stovyklininkui Aleksandrui Mykolui Sapiegai, Zakład Narodowy, f. 103, Teka XV/78, Nr. 2180, De 9736.

13 1767 m. liepos 27 d. Vilnius. Jono Antano Jankevičiaus laiškas LDK instigatoriui Adomui Chmarai, Biblioteka Jagiellońska, Oddział Rękopisów (toliau – Biblioteka Jagiellońska), Rkp. 6646 II, t. 15, l. 109–110.

14 1750 m. liepos 23 d. Vilnius. Mozyriaus vaiskio Mykolo Jelenskio laiškas LDK kancleriui Jonui Frydrichui Sapiegai, Archiwum Państwowe, Archiwum młynowskie Chodkiewiczów (toliau – ACh), Nr. 1007, l. 459–460.

15 1765 m. liepos 2 d. Vilnius. LDK iždo kasininko Benedikto Važinskio laiškas nežinomam adresatui, LVIA, f. 1281, ap. 1, b. 99, l. 83.

16 1720 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius. Zigmanto Jurševičiaus laiškas Bludenio seniūnienei Cecilijai Chodkevičienei, Archiwum Państwowe, ACh, Nr. 212, l. 129–131.

17 1756 m. spalio 9 d. Gardino pilies raštininko Juozapo Felicijono Boufalo laiškas Punios seniūnui Mykolui Ksaverui Sapiegai, LMVB, RS, f. 139, b. 326, l. 10.

18 1752 m. sausio 23 d. Vilnius. Vilniaus paseniūnio Tomo Kaveckio laiškas LDK etmonui Mykolui Kazimierui Radvilai Žuvelei, AGAD, AR V, Sygn. 6544/I, l. 29.

19 1753 m. sausio 1 d. Vilnius. Vilniaus paseniūnio Tomo Kaveckio laiškas LDK etmonui Mykolui Kazimierui Radvilai Žuvelei, ten pat, l. 67.

20 Tokių laiškų išties daug, todėl kiekvieno cituoti neverta. Žr. AGAD, AR V, Sygn. 6544/I.

21 1772 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius. Konstancijos Kaveckos laiškas Vilniaus vaivadai Karoliui Stanislovui Radvilai Mielajam Ponui, AGAD, AR V, Sygn. 6543, l. 11.

22 1729 m. gruodžio 13 d. Vilnius. Antano Hercyko laiškas Merkinės seniūnui Antanui Kazimierui Sapiegai, LMVB, RS, f. 139, b. 1086, l. 1.

23 Ten pat, l. 2.

24 1729 m. gruodžio 19 d. Vilnius. Antano Hercyko laiškas Merkinės seniūnui Antanui Kazimierui Sapiegai, LMVB, RS, f. 139, b. 1086, l. 2.

25 1750 m. liepos 11 d. Vilnius. Mozyriaus vaiskio Mykolo Jelenskio laiškas LDK kancleriui Jonui Frydrichui Sapiegai, Archiwum Państwowe, ACh, Nr. 1007, l. 462.

26 1756 m. gegužės 24 d. Vilnius. Petro Strumilo Petraškevičiaus laiškas Minsko pavieto pataurininkiui Adomui Chmarai, Biblioteka Jagiellońska, Rkp. 6640 II, t. 9, l. 44.

27 1757 m. rugsėjo 2 d. Vilnius. Timinskio laiškas nežinomam adresatui, LVIA, f. 1281, ap. 1, b. 101, l. 23–24.

28 „[...] Puste Wilno, krom zwyczaynych mieszkancow swoych [...]“, 1767 m. kovo 1 d. Vilnius. LDK vaiskio Mikalojaus Tado Lopacinskio laiškas LDK lauko etmonui Aleksandrui Mykolui Sapiegai, LVMAB, RS, f. 139, b. 2557, l. 22.

29 „Bez czapki kłaniam sciskaiąc stopy WWMD bo iako oddawał votum za zdrowie WWMDa u OO bazylianow w Wilnie czapkę mi zgineła“, 1746 m. spalio 21 d. Merkinė prie Vilniaus. LDK iždo kasininko Benedikto Važinskio laiškas nežinomam adresatui, LVIA, f. 1281, ap. 1, b. 99. l. 72–72 v.

30 „[...] z czarną zwionską aksamitną na czele kornet kratkowy doszwiadczony kołnierzyk na kształt koszuli niemieckej miała na sobie, a miny cudowney powagi [...]“, 1728 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius. Šemetienės laiškas Lietuvos didžiajai maršalienei Marijonai Sanguškienei (?), Archiwum Państwowe, AS, Nr. 387/8, l. 181–182.

31 1754 m. rugpjūčio 5 d. Vilnius. Petro Strumilo Petraškevičiaus laiškas Minsko pavieto medžiokliui Adomui Chmarai, Biblioteka Jagiellońska, Rkp. 6638 II, t. 7, l. 146v.

32 1728 m. liepos 4 d. Vilnius. Lietuvos Brastos iždininko Mikalojaus Ursino Davainio laiškas Merkinės seniūnui Antanui Kazimierui Sapiegai, LVMAB, RS, f. 139, b. 1458, l. 41v.