Už ką, po šimts, tie nobeliai?
Barackas Obama, Europos Sąjunga, Cheminio ginklo draudimo organizacija, Malala ir niekam nežinomas indas, kurį 2014 m. Nobelio taikos premijos paskelbimo išvakarėse puolė „gūglinti“ netgi jo tautiečiai, – pastaruoju metu šio prestižinio apdovanojimo laimėtojų paskelbimas neapsieina be kritikos, diskusijų ir kontroversijos. Taikos nobelis šiandien tapo pernelyg politiškas? Tai ne vien XXI a. problema (jeigu tai išvis galima vadinti problema): 1906 m. apdovanojimą už nuopelnus taikai gavo pirmasis politikas ir tai buvo tuometinis JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas. Priežastys – jis pademonstravo efektyvų tarpininkavimą Rusijos ir Japonijos kare, bet ir vėl – ar tai labai derinasi su jo buvimu aršiu Amerikos imperialistinės politikos gynėju?
Nobelio taikos premija neturėtų taip stebinti atsižvelgiant į faktą, kad Norvegija, nedidelė Šiaurės Europos valstybė, paskelbė savo nepriklausomybę nuo Švedijos tik 1905 m., tad premija lyg ir reikštų siekiamybę turėti stiprių draugų kitoje Atlanto pusėje (Alfredo Nobelio valia Norvegija skiria Taikos premiją, o kiti apdovanojimai lieka Švedijos kompetencija). O štai Leonidą Donskį šių metų Nobelio taikos premija, kaip jis pats prisipažino, „truputėlį nustebino“. Ir išties – septyniolikmetė Malala Yousafzai yra sakiusi, kad ji dar gerokai per jauna ir nepatyrusi gauti Nobelio premiją, kuriai buvo nominuota jau ir pernai. Tai už ką tas nobelis?
Kartu su M. Yousafzai taikos nobelis atiteko ir indui Kailashui Satyarthi, kuris kaip ir Malala savo gyvenimą paaukojo kovai už vaikų teises, ypač už švietimą. Taip suporuojant pakistanietę ir indą, musulmonę ir hinduistą, padaromas ganėtinai rimtas politinis pareiškimas dviem istoriniams priešams, Pakistanui ir Indijai (santykiai pastaruoju metu vėl labai suprastėjo). Niekas neneigia šių asmenybių svarbos, atsidavimo ir indėlio sprendžiant opiausias pasaulio problemas, bet niekas nepaneigs ir viešųjų ryšių indėlio pasauliui pateikiant Malalos asmenybę.
A. Nobelio iš mirusiųjų neprikelsi ir nepaklausi, už ką, po šimts, jis norėjo skirti tą Taikos premiją, tačiau jo rašytinėje valioje yra gražiai suformuluota, kad šis apdovanojimas skiriamas žmonėms, kurie labiausiai nusipelnė skatindami tautų brolybę, mažindami karinius konfliktus ir skleisdami taikos idealus. Idėjiškai atrodytų, kad nobelis turėtų būti skiriamas tiems, kurie visą gyvenimą paaukojo tam tikrai sričiai, šiuo atveju – žmogaus teisių gynimui, ir toje srityje pasiekė neeilinių laimėjimų.
Svarstant iš kitos pusės, A. Nobelis kalbėjo, kad premijų laimėtojai turi būti labiausiai tais metais konkrečiai sričiai nusipelnę asmenys. Jeigu M. Yousafzai išties yra viešųjų ryšių produktas, tinkamu laiku atsiradęs tinkamoje vietoje, kad ir kaip žiauriai tai skambėtų (mergina išgarsėjo tik po to, kai ją važiuojančią mokyklos autobusu užpuolė talibas ir paleido šūvį į galvą), ar tikrai galima sakyti, kad Malalos kaip reiškinio indėlis į taikos skatinimą pasaulyje yra mažesnis negu, tarkime, visą gyvenimą nuosekliai žmogaus teisių srityje dirbusio asmens, kuris pasižymi dideliais kognityviniais gebėjimais ir yra konkrečiai nusipelnęs tam tikrai bendruomenei ar bendruomenėms?
Būtent toks yra indas K. Satyarthi, o Malala taiką skleidžia daugiau deklaratyviais pareiškimais ir paprasčiausiu buvimu savimi: jauna, neblogais kognityviniais gebėjimais pasižyminčia ir išsilavinusia mergina iš šiaurės vakarų Pakistane esančio Svato slėnio, kurį 2007–2009 m. kontroliavo talibai, garsiai kalbančia apie švietimo svarbą ir mergaičių teisę lankyti mokyklą ir už tas kalbas vos nežuvusia nuo priešo kulkos. Dramatiška istorija Malalos personą pavertė kone mitine, ji tapo visuotiniu susižavėjimo objektu, bet kas svarbiausia – didžiausia jaunų musulmonių įkvėpėja. Kiekviena iš jų gali kovoti už save ir tapti Malala, nes iš tikro ji tokia pat paauglė kaip ir visos: savo knygoje „I am Malala“ prisipažįsta, kad yra didelė dainininko Justino Bieberio ir „Saulėlydžio“ sagos gerbėja (viena didžiausių žmonijos mįslių išlieka tai, kad intelektiniai gebėjimai išties dažnai nekoreliuoja su geru muzikiniu ar literatūriniu skoniu).
Jeigu Malala išskirtiniu asmeniniu pavyzdžiu efektyviai atkreipia viso pasaulio dėmesį į moterų teisių problemas ir skatina rastis vis daugiau tokių malalų, negalime sakyti, kad jos indėlis į taiką nėra reikšmingas. Čia net nėra jokios prieštaros A. Nobelio valiai, nebent griežčiau apsibrėžtume, už ką turėtų būti skiriami tie nobeliai. O kol kas – tiesiog nepavydėkime.
