Kū i kalbet – valstybes auksa karūnu guli sklepi un luntynas
Sedėdamus gryčij pru virtuves lungu matau pali darža tvoru vešlu karklaliū kupstu. Kū ti kupstu, cielu kupetu. Aukštaūgij vilietinij karklalij ligi mana smakra, ligi noses. Let sunku patikėte, kad per tukiū sausru. Priekij jū buketėlis geltunos – rudbiekijū. Nu, žinai, atvirukus saldžiausis keno tij širdžij. Mamyte saka, kad tuos karkliukus parsvežus iš Ignasia soda. Ignasis ti mamytes brolis dvinys. Gyvenu anus Kauna miesti. Blynkt vienu rozu let du ubaliai. Gal kuks pusmetris nu many, sėdinčia va Aristavuj, pu ananasini. Gerai, kad ne per makauli. Drembu i drembu tie ubaliokui nesunoki, mat sausumėla sava dara. Tik kū pilnu viedru pririnkis žaliū krituoliū nunešiū už punės. Dievi Dievi, ni tu sunkos spausi, ni tu ubalienes virsi. Pupiet i buvis slabnus vėjokus nurima. Tū karklaliū kairėj, už kukiū dvylikas žingsniū, va instaliaciji: baltu dienini firanku apgobtus raudunū serbintū krūmus. Yra vuogū, gali kaštavote.
Či aš nutraukis Nekalta Prasidėjima abrozda fragmentu
Kudakuoji – ausis pasieki – vištū poru. Kaitros išalintijs balselijs. Tes tuo žodži prisidedu da i trakturia burzgalus dešnėj, i uorlaivia duslagausmis kairėj viršum. Susieda Arūna darži – už dratines tvuros – buini, gaji galinsogu, rudenine daržū žule. Butanikui jū teip mandrij pavadina. Jos užgožti, pasiroda, turetu but da i bulbiū rudimentui. Unpilu vunelun vandenia, unšils ligi vakara, mužnės apsprauste.
Rugpjūčia šeštu, drugelij drugelij, kupustinukui, nurs či kupustū kaži a yr kur aplink. Pievu užėjusij dirvoj styra dažnas krenū ausis. A dabar – girdi? – jau gaidžia sola, ale tuks pageibis. Be suklidymū šinden galetu bute sekmadenis, kuts da tik vidursavaitis. Pasilenkiu, uo, to nukritelia viduriuosin jau unslaužus kirmelioke. Gal ne tiek graužte akvatija, kiek slepdamasi nu karščia, a gal vien iš markatnuma. Aha, da i žiugai čirpinu. Kulturingui – su delikačiom pauzem. Nebesusgaudū, a pasaulis ridenus, a sustingis. Gal lekuoji ki persenis kudlotus kiemsargis, iškišis ležūvi, reiktu vaizdingiau sakyte, pakoris ležūvi. Bumbt – rodas, kad gelažinis obalia kamuliukus keton žemin. Saula kartuis palendu pu debesioku, tadu lyg i atlėgstu dušnumus.
Seniai mamyte nelaika jukiū gyvuliū, neturi sveikatas, neturi jegū. Nėr ni vištū, ni katės, ni šunia. A budu pri klaima susparas teberiogsa. Brolia Petra iš silkiū bačkelas sumislitu. Tuks navatnus mažos architektūras ekspunatus. Žvilgtelejū dzerklun – a či aš? A kas iš visa tas aš? Pagyvenis atvaizdus. A da akvatijantis buvinėte? Kaštavote tū raudunū serbintū, tikėtes da nudribsinčiū ananasiniū…
Kukiū trijū mietrū tasai medinis zuslanus, un kurio gala sėdžiu. Tilptu da keli užpakalij. Bet man nereiki jukiū draugijū. Tinkamiausi či esamu – skruzdelas, muses, vapsvas, skregždes, kupustinukui. Oi, mizernu amžinatves adynu. Mat i pasakiau, kū gi aš nusmanau api tuos baigtinis i tęstinis reikalus. Tik kaip kiaula api debesi. Atlapotas klaima duris. Šienu či seniausij nekvepi. Sienun atremtus ūkinis, beveik nenaudingus inventuris. Va i dviratis, nulaistu užpakalini rata kameru. Dvelkteli nugaron gaivesnis pliūpsnis. Vėjis vartalioji mana keverzojamu poperia lapu. Labai didela paguodu, kad toj pevela žali, didela paguodu.
2014 metū rugpjūčia šeštu, Aristavu, Kedainiu rajuonus
