Iki pasimatymo!

Ir vėl Palanga tuščia. Ir vėl tik vėjas švilpauja, kur dar taip neseniai skambėjo juokas ir krykštavimai. Ir vėl jūra rūsčiai taško stulpus su kurorto inspekcijos draudimais bei įsakymais, – ir laukia naujų aukų.

Tik kur ne kur, susitraukęs į kuprą, prabėga vėlyvas, užsilikęs vasarotojas. Pasižiūri baimingai į jūrą, dar labiau susigaužia, pasistato apykaklę ir išsigąsta: „Negi dar taip, rodos, neseniai aš maudžiaus šitoje jūroje?! Brr…“

Namų savininkai užkalinėja langus, duris, valo kiemus ir keikia vasarotojus:

– Išgyveno, velniai, visą vasarą kone už dyką, išgadino viską, ištrypė, išlaužė kaip gerais metais! Nė į galvą jiems neateina, kad krizė!

O vasarotojas jau vėl murkso savo įstaigoje prie stalo ir visomis išgalėmis stengiasi atgauti kurorte nustotus kilogramus.

Tik kaip amžinas vasaros paminklas, kaip jos linksmybių liudininkas gūdžiai niūkso tiltas, įsibridęs ligi kelių į jūrą. Jis tyli. Jis nemoka kalbėti. Bet už jį kalba užrašai, įvairiaspalviais pieštukais išrašyti ir peiliukais išraižyti.

„Šiandien, t. y. birželio 15 d., aš atvažiavau pirmą kartą į Palangos kurortą. Apskr. valdybos sekr. Juozas Valiukas.“

„Ak tu, jūra jūra!.. Kas tave apdainuos, kas tave apkalbės???“

„Vanduo jau šiltas, maudytis galima. Šiandien gavau slogą. Kazys Kl.“

„Ar galiu aš tau, jūra, išlieti tuos jausmus, kurie užtvindė mano sielą, kai aš šiandien išvydau tave! Onutė Z-ytė, pradž. m-klos m-ja.“

„Ant tilto prašoma nerašinėti.“ (Du sykius pabraukta.)

„Vo ta diel tuo er nerašiniek!!“ (Tris sykius pabraukta.)

„Koks vis dėlto žmogus yra menkas ir begalinė mažybė, kuomet žiūri į jūrą ir galvoji apie save… J. K., Panevėžio gimnazijos VI kl. mok.“

„P-le Onute! Perskaičiau jūsų užrašą ir konstatavau, jog esate man gimininga siela. Ateikite rytoj vakare į šią vietą. Pažinsite mane iš to, kad būsiu su mėlynu kaklaraiščiu ir rymosiu ant dešinės rankos. Taigi laukiu. Su pag. Juozas Valiukas, apskr. v-bos sekr.“

„O meile, meile, kur tu? Tu taip galinga esi! Šventa kaip ugnis, baisi – kaip jūra audroj!“ („Jūra audroj“ pabraukta raudonu pieštuku.)

„Yrai prapoulis dziegoris iš čysta auksa kas atras laj atidoud monei Marijona Kumponene.“

„Brangioji Onute, ryt vėl ateik čia. Aš vėl taip pat rymosiu. Tavo ištikimas Juozas Val.“

„Toj Palangoj tik slogas ir tegauni, šėtonas parautų! Vanduo vis dar nepatenkinamas. Kazys Kl.“

„Kas Šveicarija prieš mūsų jūrą? – Niekis! V. S.“

„Jeigu aš būčiau poetas, kaip apdainuočiau tave, o jūra! Nepoetas.“

„Tu esi ne nepoetas, o durnius.“

„Jeigu tu, Juozai, dar vaikščiosi su ta kvaila višta, aš su tavim niekad daugiau nebesusitiksiu. Tavo amžinai Onutė Z-ytė.“

„Onute! Iš kur tos paskalos?! Ateik, širdie mano! Aš vis teberymau ir laukiu tavęs. Išsiilgęs, amžiams tavo Juozas.“

„Kokių vis dėlto yra nesusipratusių elementų, kurie savo rašinėjimais taip nesąmoningai teplioja tiltą, naikina bendrą valdžios turtą, daro nesuskaitomų nuostolių mūsų tėvynei ir apskritai darko gamtos vaizdus. Ar kas nors matė panašų reiškinį ir šitokį tamsų elgesį kokiame kultūringame Vakarų Europos krašte, išskyrus mūsų?! Kodėl tyli spauda ir vyriausybės organai?! Kam reikia, tiems priderėtų atkreipti savo dėmesį į šitą apsireiškimą! Pasipiktinęs.“

„Atkreipk savo nosį, bet ne dėmesį. Nė kiek nepasipiktinęs.“

„Vakar jau galų gale buvo plius 26. Oho-ho! Kazys Kl.“

„O šiandien – nė velnio. Oho-ho! P. R.“

„Jeigu aš būčiau undinė, tai išplaukčiau į pat jūros vidurį, nušokusi nuo tilto, kai mėnuo šviečia, kai žvaigždės mirguliuoja. Mariukė T.“

„Ir ką gi, panele, ten veiktum?“

„Onute! Nejaugi tu nebeateisi?!. Tu vakar vaikščiojai, bet manęs nenorėjai matyti… Su kažkokiu baltašvarkiu papūga vaikščiojai! O aš vis rymau ir laukiu… Tavo Juozas V., apskr. v-bos sekr. Vis tiek niekas tavęs taip nemylės, kaip aš! Pamatysi!!“

„Dingo chalatas iš bendro pliažo ir gyvatės odos bateliai. Kur policija?! Kodėl jos nėra?! Radusiam 10 litų dovanų. Pristatyti Daukanto g. Nr. 8, L. J-tė.“

„Ir vėl atšalo. Gavau slogą antrą kartą. Kazys Kl.“

„Kiek sykių Birutė svajojo ant šio tilto, kiek sykių Kęstutis juo jodinėjo. Kas tą gali apsakyti, kas tą gali suskaičiuoti!“

„Ona! Tad baigta, vadinas?.. Gailėsies, bet bus per vėlu. Apsigalvok dar sykį. Valiukas Juozas, apskr. v-bos sekr.“

„Mano siela kaip ta jūra: čia šypsosi, čia daužosi audringai! Elena F.“

„Vakar aš daužiau langus kurhauze, bet niekas nežino, kas čia rašo!!“

„Rytmetį vėl skendo du žmonės. O laivelių nėra. Ar ilgai mes į tokius faktus žiūrėsime?!“

„Šaltoka, ir lapai pradeda birti. Sloga nepraeina. Kazys Kl.“

„Juozai! Lik laimingas amžinai! Aš išvykstu kitais keliais. Likimas žiauriai mus išskyrė kaip sudužusius laivelius audroje. Po savaitės mano vestuvės. Linkiu laimės ir tau. Onutė Z-ytė.“

„Palangos jūroj nuskendo mano meilė! Ir šaltos bangos jos neatiduos!“

„O gal? Paprašyk.“

„Pavogtas vilnonis maudymosi kostiumas. Ypatingų žymių nėra. Pristatyti į „Ekvator“ vilą.“

„O jūra, sudaužiusi mano gyvenimą į šipulius! Rymodamas raštinėje ant stalo, amžinai tave atsiminsiu. Iki pasimatymo kitais metais! Nes šiandien tenka išvažiuoti, kur šaukia pareigos. Juozas Valiukas, apskr. valdybos sekretorius. Iki pasimatymo, Palanga! Iki pasimatymo!“

 

1934

Iš: Liūnė Janušytė. Iki pasimatymo! Vilnius: Vaga, 1964

Parengė Andrius Patiomkinas