Vytuko laiškas iš Palangos

T ė t u k!

Rašau Tau iš Palangos. Nors dabar turiu labai daug darbo, bet vis tiek randu laiko Tau parašyti. Mamytė irgi norėjo Tau kažką parašyti, bet ponas Rožiūnas išsivedė ją pasivaikščioti, todėl ji šiandien nesuspėjo.

Aš šiandien visą vakarą, kai atėjo ponas Rožiūnas, gaudžiau vieną žvirbliuką. Mamytė sakė, kad aš jį būtinai turiu pagauti. Aš jį gaudžiau, gaudžiau, bet jis paėmė ir nuskrido. Tada ponas Rožiūnas liepė man pagauti kieme katiną. Ponas Rožiūnas sako, kad negražu, jeigu tokie dideli vyrai kaip aš nieko nedirba. Aš pradėjau gaudyti katiną. Jo tokia didelė didelė pasipūtusi uodega! Aš jau jį nutvėriau už uodegos, bet jis staiga pabėgo. Tada ponas Rožiūnas davė man saldainių, o paskui dar paprašė nueiti į kaimyninį namą ir paklausti, kuri valanda, nes laikrodis sugedęs. Aš nuėjau. Beeidamas parvirtau ir truputį susimušiau kelį. Bet tai niekis. Ponas Rožiūnas sako, kad jis irgi dažnai virsta ir susitrenkia kelius, bet verkti niekad neverkia. Nė vienas vyras neverkia.

Gal Tu, Tėtuliuk, nepažįsti pono Rožiūno? Mamytė sako, kad jis pats gražiausias vyras visoje mūsų viloje. Ir kad dėl jo bobos išeina iš proto. Jis labai aukštas. Ir visuomet labai kvepia. Bet tu, Tėtyte, nenusimink: kai Tu pas mus atvažiuosi, tai būsi pats gražiausias.

Šį rytą mes visi išėjome maudytis. Aš, mamytė ir ponas Rožiūnas. Mamytė sako, kad mes atrodome kaip tikra šeima, todėl trise nuėjome maudytis į šeimynines maudykles. Čia labai daug smėlio ir vandens. Vanduo neskanus, sūrus. Aš mėginau, bet man nepatinka. Ponas Rožiūnas pasakė, kad užaugęs aš galėsiu vaikščioti į kurhauzą ir gerti vyną. Jis sako, kad vynas daug skanesnis už jūros vandenį. O dabar aš galiu gerti tik pieną, limonadą ir vaistus nuo kosulio. Mamytė sakė, kad kurhauze vynas labai brangus. Ji davė ponui Rožiūnui pinigų, kad jis vakare sumokėtų už vyną. Ji sako, kad Tu jai vėl tuojau pinigų atsiųsi, todėl nėra ko jų gailėtis.

Ponas Rožiūnas parodė man pajūryje vietą, kur aš turėjau pastatyti didelį bokštą iš smėlio. Jis man pažadėjo už tai šokolado. O mamytė nuėjo su juo maudytis. Aš bijojau, kad ji nenuskęstų, tokios buvo didelės bangos! Bet ponas Rožiūnas ją visą laiką savo rankomis laikė, ir todėl ji nenuskendo.

Kai aš pastačiau bokštą, ponas Rožiūnas paprašė jį aptverti tvora iš kriauklelių, nes be tvoros, sako jis, negražu. Ir jeigu aš noriu būti užaugęs mašinistu, tai jau dabar turiu mokytis statyti tvoras. Bet aš, Tėtyte, dar tikrai nežinau, kuo aš būsiu: mašinistu ar muzikantu. Šiandien, kai mes su mamyte ir ponu Rožiūnu nuėjome klausytis muzikos, man labai patiko muzikantai. Gal man geriau būti muzikantu, o ne mašinistu? Kaip Tu manai, Tėtuk? Muzikantai turi tokias blizgančias dūdas ir gražias raudonas kelnes. Nors baltos kelnės, kurias mamytė nupirko Klaipėdoje ponui Rožiūnui, dar gražesnės.

Arba aš norėčiau užaugti ir būti toks kaip ponas Rožiūnas. Tik man vienas dalykas nepatinka – kam jo plaukai visuomet riebalais sutepti, tokiais, kur man tepėt ranką, kai buvau nusiplikinęs verdančiu krupniku. Aš pasakiau, kad Tu, Tėtuk, niekuomet plaukų netepi ir todėl esi gražesnis už poną Rožiūną. Tuomet mamytė pasakė, kad Tau visai ir nėra ką tepti. Ir dar ji pasakė, kad tu be dantų. Bet juk tai netiesa, Tėtuliuk! Aš pats mačiau Tavo burnoje keletą dantų, ir net iš tikro aukso! Kai aš šitaip pasakiau, mamytė vėl liepė man eiti ir gaudyti katiną. Nežinau, kam tas katinas reikalingas, bet ponas Rožiūnas sako, kad jeigu aš noriu būti toks aukštas kaip jis, turiu pagauti katiną. Mat jis, mažas būdamas, irgi visą laiką katinus gaudė. Kai aš galų gale tą katiną pagavau ir atnešiau į kambarį, vėl sugedo pono Rožiūno laikrodis. Ir vėl man reikėjo eiti kitur ir sužinoti, kuri valanda. Bet dabar aš turėjau eiti jau į kitą gatvę, už kampo, nes visoje mūsų gat-vėje laikrodžiai buvo sugedę. Pats ponas Rožiūnas man taip pasakė. Ir iš kur tik jis viską žino! Mamytė sako, kad jis turi gerą galvą. O aš pasakiau, kad tu turi dar geresnę galvą ir, kai atvažiuosi, Tėtyti, tai būsi su pačia geriausia galva visoje Palangoje! Tuomet mamytė pasakė, kad Tu čia neatvažiuosi, kad Tau nėra čia ko važinėtis. Kad Tu gali sau ten sėdėti, o čia siųsti pinigus. Bet tu, Tėtuliuk, vis tiek atvažiuok! Labai labai Tave prašau! Tada mes abudu gaudysime katinus. O ir toks ponas Puodžius, kuris kasdien priauga po kilogramą, sako, kad vyrui visuomet reikia važiuoti į Palangą kartu su žmona ir vaikais. Ir panelė Gelažytė, kuriai nepatinka mūsų vilos šeimininkai, niekaip negali suprasti, kodėl vyrai išleidžia vienas žmonas į kurortus. Aš pats girdėjau! Dar ji sakė, kad visi vyrai, kurie pasilieka vasarą Kaune, yra kvaili.

Atvažiuok, Tėtulyti! Vienam man čia labai nuobodu. Nors ir turiu daug darbo. Šiandien po pietų ir vėl turėjau gaudyti žvirblius, bet vėl nieko nepagavau. O vakarais aš baisiai bijau vienas miegoti, kol mamytė pareina. O mamytė pareina tik jau visai prašvitus. O kai tamsu, aš miegu vienas ir bijau. Nors to ir neparodau. Ponas Rožiūnas sako, kad visi vyrai nebijo tamsoj miegoti. O jei tu, Tėtuliuk, atvažiuosi, mes abu miegosime ir abu nieko nebijosim.

Vakar naktį, kai aš atsibudau, mamytė kaip tik buvo grįžus ir išsisukus sau koją. Ponas Rožiūnas ją parvedė namo. Jis toks geras!.. Jis trynė jai koją, kad neskaudėtų. Paskui jis užgesino šviesą, kad aš nematyčiau, kaip mamytė verkia dėl kojos, ir kad man nebūtų jos gaila. Aš pasakiau, kad tu atvažiuosi, nuvesi ją pas daktarą ir pagydysi koją. Bet mamytė pasakė, kad nieko Tu nepagydysi. Kad ponas Rožiūnas – pats daktaras. O juk anksčiau jis man sakė, kad yra mašinistas! Aš nesuprantu, Tėtyti, ar gali būti daktaras mašinistu? Jeigu taip, tai aš irgi būsiu ir daktaras, ir mašinistas. Ir kai būsiu daktaras, tai išauginsiu Tau naujus dantis ir plaukus. Atvažiuok, Tėveli, ir pasakyk: ar man būti mašinistu, ar daktaru, ar muzikantu? Aš niekaip negaliu nuspręsti.

Šiandien pas mus buvo baisus atsitikimas. Rytmetį aš suskaičiavau kieme viščiukus: jų buvo septyni. O po pietų jų buvo tik keturi! Tėtyti, kur dingo kiti trys?!. Aš jų visur ieškojau, bet niekur neradau. Klausiau šeimininkų, bet jie irgi nieko nežino. Tuomet ponas Rožiūnas pasakė man, kad eičiau pas kaimynus ir jų kiemuose ieškočiau, gal ten yra tie mūsų viščiukai. Bet kaimynai irgi nežino. Turbūt kas nors atsitiko tiems viščiukams!.. Arba gal jie pamatė gražų vyrą?.. Panelė Gelažytė sako, kad dažnai moterys pamato gražų vyrą ir sveikos pradingusios. Gal ir jie taip pradingo? Bet juk viščiukai ne moterys, ar ne, Tėtuk?

Matai, Tėtyti, kaip aš užsiėmęs ir visą dieną dirbu. Dabar užsidegiau žvakę ir rašau Tau, tai ne taip baugu vienam. Mamytė sugrįš dar negreit, o aš palįsiu su galva po antklode ir stengsiuos miegoti. Ne, aš visai nieko nebijau! Juk ponas Rožiūnas sako, kad nė viena baidyklė neateis ten, kur miega vienas vaikas, be mamytės. Tad ko man bijoti!

Atvažiuok, Tėtuli! Aš labai laukiu! Bučiuoju Tave.

Vytukas

1933

Iš: Liūnė Janušytė. Iki pasimatymo! Vilnius: Vaga, 1964

Parengė Andrius Patiomkinas