Sveika gyvensena

Mūzų medžiotojos buduaras

Kaip dar visai neseniai mados viršūne sutartinai buvo laikomas jaunimo homoseksualumas (laimei, ši nuomonė šiandien gyvuoja jau tik mažiau apšviestoje tarpuvartėje arba politikų lūpose prezidento rinkimų kampanijos metu), taip viena iš labiausiai paplitusių ir lengviausiai užkrečiamų gyvenimo būdo tendencijų šiandien laikoma sveika gyvensena. Kiekvienas, kas bent truputį rūpinasi socialiniu įvaizdžiu, skuba prie autoportreto pripaišyti sveiką mitybą ir įvairiausių formų fizinį bei dvasinį tobulėjimą, kad tik galėtų vadintis Sveikuoliu ir gauti krauju pasirašytą teisę didžiuotis bei girtis tuo ties kiekvienu kampu. Remdamasi savo kuklia patirtimi, sveikuolius galėčiau skirstyti į keturias grupes: Tikrasis Sveikuolis, Atsisakantysis Sveikuolis, Dvasinis Sveikuolis ir Sveikatos Projekcija.

Tikrasis Sveikuolis greičiausiai bus tas žmogus, kurį prisimenate kaskart, kai namus užgriūva ligos, – juk JIS per pastarąjį dešimtmetį tik KARTĄ sirgo sloga, o jūsų Aurimas ar Dovilytė bent devynis kartus per metus suserga mažų mažiausiai angina, nors visi gyvenate toje pačioje gatvėje, kvėpuojate tuo pačiu oru ir maitinatės tų pačių monopolijų produktais. Ties keturiasdešimtmečiu liemenį apkabinusios riebalų rinkės kasryt kelia klausimą, kodėl gi JAM taip pasisekė išlikti stangriakūniam, o juk jis už jus net porą mėnesių vyresnis! Dėl tokių ir panašių detalių Tikrasis Sveikuolis mažiau jį pažįstantiems gali atrodyti kaip iš kosmoso nuleistas „sėkmingų genų rinkinys“, kuriam tiesiog pasisekė nieko nedarant išlikti puikios formos. Ir už ką jam, niekšui, šitaip?!

Pats šio porūšio Sveikuolis jau penkiolika metų kiekvieną rytą, kurį jūs sau leidžiate „dar penkias minutes“ pamiegoti, pradeda lengvu bėgimu per artimiausią parką, darban, kol jūs per pusryčius kemšate blynelius, važiuoja dviračiu ir pietauja tikrai ne picerijoje už kampo, kur palaikytų jums kompaniją. Tai žmogus, kuris visada atras laiko ir valios pasigaminti šiltą, sveiką užkandį, idant vėliau kiekviena jo gyvenimo minutė būtų stumiama į priekį sveikos energijos ir šviesaus proto. (Ar kada bandėte ilgą laiką maitintis tik tikrai „švariais“ produktais? Toks jausmas, kad net IQ pakyla.) Tačiau jo dienotvarkėje neliks nė sekundėlės tam, kad apie tai pasigirtų kaimynams ar kolegoms darbe. Tiek jūs ir težinosite, kad gyvenate šalia Tikrojo Sveikuolio, kol pats toks tapsite ir susitiksite per rytinį bėgimą.

Atsisakantysis Sveikuolis yra šiek tiek lengviau pastebimas egzempliorius. Net jei šis asmuo pernelyg nesigiria savo polinkiu į sveikesnę gyvenseną, nepastebėti jo isteriško blaškymosi tiesiog neįmanoma. Prieš savaitę prisiekinėjęs, kad nebevalgys mėsos, šiandien jis mojuoja vištos kulšimi prieš pieno produktus ir užsikanda keksiuku, visiškai pamiršdamas, jog prieš mėnesį atsisakė cukraus, o dar prieš tai – miltinių produktų. Tai užkietėjęs veganas-vegetaras, kasdien keičiantis tiek savo tikslus, tiek priemones jiems pasiekti. Ir, žinoma, niekada tų tikslų nepasiekiantis, nes kantrybės vadelių neišlaiko net ligi pirmųjų rezultatų. Slapta šio porūšio atstovų aistra – apsilankymai svečiuose arba viešuose renginiuose. Jis tiesiog tirpsta iš malonumo, jei pavyksta atsidurti situacijoje, kurioje egzistuoja galimybė atsisakyti siūlomo patiekalo ir pademonstruoti savo apsisprendimus. „Oi, ne, dėkoju, nuostabūs sumuštinukai, tačiau aš nevartoju mėsos… Suprantate, aš vegetaras…“ Ir čia pat, apsisukus: „Dievaži, tikrai nuostabios salotos, bet, ak, matau, kad jų padaže yra medaus, o žinai, aš dabar nusprendžiau pradėti veganiškai maitintis…“ Drastiškais atvejais netgi yra tikimybė, kad po tokių žodžių Sveikuolį rasite pasislėpusį kampe už užuolaidos ir ryjantį minėtus sumuštinukus. Jeigu Atsisakantysis Sveikuolis – jūsų kompanionas, su kuriuo pietaujate per pertrauką darbe, būtinai susidursite su sveikatingumo ideologijų pamokėle („Aš nemoralizuoju“), kurios metu sužinosite, kad nuo užvakar vakaro jūsų pašnekovas nebegali žiūrėti į jokius gyvulinės kilmės produktus, nes šie jam kelia didžiausią šleikštulį. O kai šios užuominos nesuprasite ir po minutėlės užsisakysite mėgstamiausią savo patiekalą, tiesiog per kraštus byrantį tais produktais, pasiruoškite jaustis nejaukiai dėl įbesto į jūsų maistą godžiai apsiseilėjusio žvilgsnio. Jeigu tai sunkios formos Atsisakantysis Sveikuolis, gali būti, kad, dar tą patį vakarą užsisakęs panašų patiekalą į namus, jis keiksnos būtent jus.

Šio tipo sveikuoliai itin daug laiko praleidžia prekybos centruose. Jiems būdinga apeiti kiekvieną parduotuvės skyrių, mintyse pasikalbėti su kiekvienu produktu, kurio nori, bet „negali sau leisti“, vartyti pakuotes, tikrinti produktų sudėtį ir galiausiai išeiti nusipirkus obuolį arba du. Ir argi po tokio pavyzdžio gali sakyti, kad žmogus neturi valios? Ne-e… Žmogus tiesiog nežino, ko nori.

O štai Dvasinis Sveikuolis savo norus žino geriau negu bet kas kitas. Ramybės. Švaros. Santarvės. Ir skaniai pavalgyti, žinoma. Todėl savo apvalainą figūrą šio tipo Sveikuolis dažnai teisina į prioritetų sąrašo viršų iškeldamas „sveiką vidinę būklę ir švarias mintis“, o ne kažkokius materialius menkniekius. Panašiai kaip ir tie, kurie žmogaus protą iškelia taip aukštai, kad fizinė trauka neva netenka jokios prasmės, Dvasiniai Sveikuoliai neigia bet kokį fizinį maisto medžiagų poveikį organizmui (bet vis tiek galiausiai baigia akligatvyje). Dažnai toks tipelis aktyviai domisi meditacijomis, joga, harmoningų namų kūrimu ir kitokiais vidinės ramybės atradinėjimais. Pasitaiko atvejų, kai darniam gyvenimui sukurti pasitelkiama teorija, kurios principas galėtų skambėti taip: valgau tai ir tiek, ko reikia, kad pasiekčiau vidinę pilnatvę (ir, ak, kaip nesunku pasiekti tiek vidinę, tiek išorinę pilnatvę maitinantis, stereotipiškai, riebiu indišku maistu ir užsikandant riešutų sviesto sausainiukais).

Tiesa, Dvasiniai Sveikuoliai įprastai būna tikrai malonūs žmonės. Nepaprastai įsitikinę savo tobulumu, jie dažnai jaučia poreikį švelniai dalintis juo su kitais, mažiau pašventintais, ir daro tai iki nejaukumo plačiai išsišiepę. Nė už ką nepagalvotum, kad po ta šypsena gali slypėti kokia propaganda, tačiau nespėsite nė mirktelėti, o jau stovėsite su jogos kilimėliu rankose ir gersite čajų, toliau klausydamasis pasakojimo, kaip nuostabu keltis kas rytą, kai saulė šviečia pro harmoningai suprojektuoto miegamojo langus, nuvalytus natūraliu valikliu. Natūralus langų valiklis, ponai ir ponios, štai ką jūs praleidote pro akis, tvarkydami savo gyvenimą. Štai dėl ko jums nesisekė šįryt darbe, štai dėl ko jūs taip greitai pavargstate bėgiodami. Kai Dvasinis Sveikuolis pradėjo naudoti natūralų ploviklį, jo gyvenimas iš karto atsistojo į vėžes…

Deja, net jei sudėtume visus iki šiol aprašytus sveikuolių tipus į vieną kubilą, greičiausiai negautume tokio sukto varianto kaip Sveikatos Projekcija. Tai tikra anomalija. Žmogus-spektaklis, kuriam būtų galima drąsiai įteikti „Auksinį scenos kryžių“ už įtaigiausią vaidybą asmeniniame gyvenime. Toks asmuo gyvena iki menkiausių detalių idealiai sudėliotą gyvenimo iliuziją, kuria nepatikėti beveik neįmanoma. Net jei ir nelaukia jokių svečių, Sveikatos Projekcija namus puoš pagal iš anksto nustatytas iliuzijos taisykles: strateginėse kambario vietose išdėliota sveikatingumą mininti literatūra, virtuvės lentynose lyg vitrinoje išstatytos sveikuoliškos smulkmenos, visada tie patys ultra-sveiki produktai šaldytuve ir, be abejo, indelis su kokiu nors itin sveikuolių apdainuotu užkandžiu ant stalo (visai prie pat naminio darželio su neaiškiomis, bet labai jau sveikuoliškomis sėklomis). Vonioje, sandėliuke, miegamajame ir net vaistų spintelėje – natūraliausi nežinomų firmų produktai, vienas per kitą rėkiantys apie jų savininko sveikuoliškas pažiūras. O svarbiausia, kad visa tai nejudinama. Galite užsukti šiandien ir po metų – tie patys rakandai stovės nepaliesti. Sveikatos Projekcija yra tiesiog tobulas pavyzdys tiems, kam taip maga suprasti placebo efektą, – šiam asmeniui pakanka turėti indelį su chia sėklomis ir kelis bananus vaisių kraitelėje, kad užtikrintai jaustųsi kas rytą geriantis Žaliąjį Kokteilį. Pakanka amžiais amžinaisiais matyti kelias knygas ant stalo krašto, kad jaustųsi jas jau perskaitęs. Ir tik nedrįskite garsiai vadinti to iliuzija! Gausite smūgį obuoliu, kurį šis Sveikuolis nešiojasi kiekvieną dieną savo krepšelyje, kol obuoliukas supūva. Jo gyvenimas – nelyginant sapnas, iš kurio pabusti reikštų atsidurti šlykščiausioje realybėje it kokiam nesusipratusiam Calderóno personažui.

Sveikatos Projekcija jūsų aplinkoje galėtų būti tas žmogus, kurio jūs absoliučiai nepažįstate. Tik žinote jo vardą, ką veikia gyvenime, ką studijuoja ar dirba ir koks pagrindinis jo hobis, tačiau net ir gyvendami kartu jūs nesugebėtumėte pramušti to paslaptingumo šydo, po kuriuo slepiasi tikrasis Sveikatos Projekcijos veidas. Kažkas drasko jo smegenis iš vidaus, rėkia be balso kaskart, kai mato šokoladinį sausainį ar važiuoja pro „McDonald’s“. Tokie žmonės iš šalies dažnai atrodo taip, lyg gyventų tobulą gyvenimą be mažiausių problemų, tačiau geriau įsižiūrėjus galima pamatyti vargšą būtybę, už kurios porcelianinių akių aidi bejėgiškas klyksmas iš savo paties kalėjimo dugno. Galima pamanyti, kad žmogus iš didelio sveikatingumo pametė sveiką protą, bet ne! Jis jį pametė dar prieš pradėdamas gyventi svetimą gyvenimą. Iš liguisto noro „atrodyti tinkamai“, nuo ko ir reikėjo pradėti pirmąsias šio teksto eilutes.