Šiek tiek soteriologijos
Norėčiau pasiūlyti kitą šios psalmės vertimo variantą, nes ne visada oficialūs vertimai atskleidžia tuos teksto niuansus, kuriuos norėtųsi komentuoti:
Klausausi, ką Dievas JHVH kalba, o jis sako: „Taika“ – savo tautai ir savo atsidavusiesiems, ir jie negrįš prie to, kuo kliovėsi. Ak, arti išgelbėjimas tiems, kas jo bijo, kad jo Šlovė įsikurtų mūsų žemėj. Atsidavimas ir tikrumas susitiks, teisumas ir taika bučiuosis. Tikrumas žels iš žemės, teisumas žvelgs iš dangaus, Ir dar, JHVH duos tai, kas gera, o mūsų žemė duos derlių. Teisumas žengs priešais jį ir statys į kelią jo žingsnius.Tai nedidelė dalis psalmės, kurioje giedama apie Izraelio sugrįžimą iš tremties į žemę, iš kurios buvo išvytas, apie atpirkimą, kuris jau įvyko. Šis sugrįžimas ir yra atpirkimas. Arba tiksliau – atpirkimo rezultatas, nes pati tremtis jau vadintina atpirkimu. Pirmose psalmės eilutėse ir skaitome žinią apie sugrąžinimą iš tremties, kas liudija nuodėmių pašalinimą. Tremtis nebuvo amžina. Nuodėmę ar nuodėmes šiuo atveju galima suprasti kaip tiesiog priežastis, kurios privedė prie tremties. Moderniam, sekuliariam žmogui pats žodis „nuodėmė“ gali nemaloniai rėžti ausį. Kaip ir samprata Dievo, kuris baudžia, ar įvairių ištikusių nelaimių, pavyzdžiui, ligų, aiškinimas Dievo bausme. Taip, ne visada pats žmogus ar kolektyvas būna kalti dėl ištikusių nelaimių. Būna, jog visa kaltė – tik ta, kad gimei ar gyveni ne toje vietoje ir ne tuo laiku ir kad kaimynui mirtinai reikėjo tavo žemių, ar gamtoje taip viskas pasisuko, kad ištiko nepakeliama kaitra, sausra, o tada jau nederlius ir badas… Toks suvokimas, žinoma, išvaduoja sąmonę iš daugelio nereikalingų naštų, iš kaltės jausmo. Galima tik įsivaizduoti, kokia ji būdavo apsunkinta tada, kai dėl visko, kas tave ištikdavo, pirmiausia atsakomybės ieškodavai savyje ir iš savęs. „Dievas baudžia“ tokiai sąmonei tereikšdavo tai, kad yra aukštesnė instancija, Didysis Kitas, kaip pasakytų Lacanas, absoliutus teisingumo matas, ir visa, kas vyksta, vyksta pagal tą matą. Jei ištiko nelaimė, tai ne dėl ko nors kito, kaip dėl to, kad kažkas tą matą, tą Įstatymą, pažeidė… Ne kitokia ir šiandien populiarios karmos dėsnio sampratos logika. Tik ji neakivaizdžias nelaimių priežastis linkusi nukelti į praeitus gyvenimus, o neakivaizdžias veiksmų pasekmes – į būsimuosius. Ir – ar labai netikėta? – visos didžiosios pasaulio religijos, pradėjusios formuotis apie tą patį laiką, kai buvo kuriama ši psalmė, ar bent jau laiku, kurį ši psalmė suponuoja (t. y. VI a. pr. Kr.), klojo savo pamatus vienoje tiesoje kaip tikrume – karmos dėsnį galima įveikti. Tremties kančia nėra amžina. Išlaisvinimas yra įmanomas. Išlaisvintojas (gr. Soter, hebr. Yešua, sanskritiškas atitikmuo, nors ir ne tiesioginis vertimas, būtų Buddha hinduizmo atsidavimo (skr. bhakti, hebrajiškas atitikmuo būtų hesed, iš čia – chasidas, atsidavusysis) tradicijose) ranka pasiekiamas, tereikia kreiptis į jį ir prašyti priebėgos. I a. žydų filosofas iš Aleksandrijos Filonas graikišką terminą hiketes (pagalbos, priebėgos prašytojas, maldautojas) pritaikė savajai „buvimo tikru izraelitu“ vizijai, aprašydamas atsidavusiųjų, šventųjų bendruomenes, menamai gyvenusias kažkur Egipte, hiketikon genos (pažodžiui būtų priebėgos prašytojų gentis). Šiuo terminu jis vadino ir Abraomą, ir daugelį kitų biblinių personažų. Ir visus juos siejo vienas bruožas – savimonė, kad vienintelis pagrindas, vienintelis tikrumas, į kurį gali atsiremti, yra ši priebėga pas tą, kuris turi galią išvaduoti iš visų negandų, kurios, kaip jau rašyta anksčiau, galėtų būti suprastos kaip pažeidimas dažnai tik vienam Dievui žinomos visuotinės, universalios teisingos tvarkos, Įstatymo (sanskritiškas budistinis atitikmuo būtų dharma, vediškas – rita, zoroastristinis – aša (dažniausiai verčiama terminu tiesa)).
Taigi skaitom dabar čia pateiktą psalmės dalį, ir ji štai ką sako: jau vyksta išgelbėjimas, ir jis tiems, kurie įeina į jo „tautą“ (filoniškai aiškinant – ją sudaro atsidavusieji, t. y. hiketes, chasidai, bhaktai, šiukštu nepainioti su etnosu), tiems, kurie priima dievišką pasisveikinimą Šalom, kas reiškia „Taika“, „Ramybė“, „Susitaikymas“. Jie įgalina dieviškos Šlovės įsikūrimą (hebr. „įsikurti“ – šakhan, iš čia – Škhina, Dievo Artumas) mūsų žemėje, kas galėtų būti suprantama kaip gerovės ir taikos laikų įsitvirtinimas čia ir dabar, ne kada nors, neprognozuojamoje ateityje, greičiausiai kūnui jau sukirmijus žemėje. Tai tokia gerovė, kurią psalmininkas nusako, pasinaudodamas personifikacijomis, kur Atsidavimas (Hesed), Tikrumas (Emet, kiti verčia Tiesa, bet šis žodis reiškia būtent tikrumo, kuriuo galima pasikliauti, ant kurio galima atsistoti kaip ant uolos, aspektą), Teisumas (Zedek) ir Taika (Šalom) bus tie atraminiai priebėgos padangtės stulpai. „Tikrumas žels iš žemės“, ji duos derlių, „Teisumas žvelgs iš dangaus“ ir duos pasauliui, žemei tai, kas gera… Kaip jau neseniai rašiau – tai gali būti lietus… Šiomis kaitra alsuojančiomis ilgomis vasaros dienomis šis gėris akivaizdus kaip niekad. Bet, žinoma, tai gali būti ir metafora. Dar kartą – Teisumas (psalmėje jis pavadintas JHVH, t. y. Dievo vardu) suteiks tai, kas gera. Pats teisumas yra biblinė dorybė duoti vargstančiam ir kenčiančiam tai, ko jam būtinai reikia. O žemė, kuri garantuoja pagrindą po kojų, tikrumą, bus apsti.
Tiesa, dar liko nepaaiškinta, kodėl pirmoje čia pateiktoje eilutėje vietoj žodžio „kvailumas“ pasirinkau „tai, kuo kliovėsi“. Todėl, kad Biblijoje tas žodis toks retas, jog aptinkamas tik dviejose vietose – šioje psalmėje ir Jobo knygoje (4, 6), kur šis žodis (hebr. kisla) reiškia pasikliovimą, pasitikėjimą. Manau, kad psalmės autorius (-ė) kaip tik šį terminą pasirinko kaip kontrastą terminui emet, „tikrumas“ („tiesa“, jei norit), tuo nurodydamas (-a) skirtumą tarp skirtingų situacijų – ankstesnės, kai buvo tiesiog pasitikima sėkme, fortūna, savimi, kaimynais, „pažįstamais“ ar „rinkos santykiais“, ir dabartinės, kai tvirtai stovima ant žemės, nes surasta uola, ant kurios galima imti statyti savo buveinę ir kurti gerovę. Galima suprasti ją ir kaip tikrumą, kad niekas negali tau užkrauti daugiau kaltės, nei gali pakelti, ir kad, kaip sakė išmintingasis Buda, kančią galima įveikti ir tam yra kelias. Psalmininkui kelią (pačiam JHVH) nurodo Teisumas.
-akp-
