Sekstina

Į juodumą nusidriekia takelis.

Mėnuo lapuosna drebančiuos šmėžuoja.

Sužeisti šešėliai tyliai mirga, auga,

Ir aidi juokas miško labirinte.

Nevalia paklysti, nors trikdo smalsumas,

Ir ramūs žingsniai vis greitėja

Eglė Šakalytė. Sugadintas Nr.53. 2014

Blaškydami laumių miegą. Greitėja

Širdies dūžiai. Kelmą aplenkia takelis,

Skęstąs papartynų audroje. Smalsumas

Veda girios gilumon, kur šmėžuoja

Mėnuo ir žvaigždės medžių labirinte.

Sidabriniam kirtime žemi paparčiai auga,

  

Keroja, veši, nyksta ir iš naujo auga

Akyse. Keistas judėjimas tarytum greitėja,

Pažadintos laumės klaidina labirinte

Be sienų. Iš jo nebeveda takelis,

Pasiklydęs ar nutrintas. O mėnuo šmėžuoja

Gyvsidabriu, kurį renka smalsumas.

  

Paslaptingoj erdvėj lieka žvilgsnis ir smalsumas,

Naršantis paparčių žiedus, kurie auga,

Kur pakliūva. Sukibusi migla šmėžuoja

Mėtydama pėdas. Žolę apsemia vanduo, ir greitėja

Laumių raudos ritmas. Grįžta pasimetęs takelis,

Išsitiesia, pasirąžo ir nutįsta labirinte.

  

Pasiklydau tavo nubraižytam labirinte.

Manęs nesaugo sienos ir bemirštantis smalsumas.

O papartynuose žaidžiantis takelis

Suspįsta balsva šviesa. Formos auga,

Bręsta ir ryškėja, akimirksniu greitėja

Paparčių ošimas, o prieš akis šmėžuoja

  

Žiedas, kurio tu neleidi nuskinti. Priešais šmėžuoja

Tavo šypsena. Užgieda gaidys. Labirinte

Nieko nelieka. Plastinis jo irimas greitėja.

Stebuklai pranyksta kaip smalsumas,

Nebevedantis pražūtin. Nežinau, kur auga

Liūdesys, ar veda iš jo takelis,

 

Kurio gale tavo lūpos šmėžuoja. Siauras takelis

Yra miražas, jo judesys greitėja, bet ne auga.

Mano minčių labirinte blaškaisi Tu ir išblukęs smalsumas.