Zodiako būtybės ir jų simboliai

„Šiaurės Atėnuose“ (V.2) publikuotam straipsniui apie senovinius planetų simbolius tarytum reikėtų tęsinio apie Zodiako ženklus.

Kaip žinoma, Zodiako ženklų yra dvylika ir jie kildinami iš kadaise jų vardais pavadintų žvaigždynų. Tradiciškai tie žvaigždynai buvo susieti su mitologinėmis būtybėmis ir legendiniais gyvūnais, todėl ir pats žodis „zodiakas“ reiškia „gyvūnų ratą“ (gr. zodiakos kyklos).

Sunku pasakyti, kada dangaus šviesuliams pirmą kartą buvo suteikti saviti mitiniai pavadinimai, tačiau daugelis tyrinėtojų sutinka, kad ši tradicija užgimė kažkur Artimuosiuose Rytuose – Mesopotamijoje ar Egipte, o iš ten atkeliavo į senovės Graikiją, Romą, kitus kraštus.

Apie tariamas Zodiako ženklų savybes ir jų įtaką vieno ar kito žvaigždyno „valdžioje“ gimusiam žmogui rašoma daug ir visur – nuo bulvarinių laikraščių iki specializuotų astrologijos leidinių.

Zodiako simboliai. XVI a. medžio raižinys

Žinoma, galima daug ginčytis dėl tikro ar tariamo Zodiako žvaigždynų poveikio, galima pripažinti ar visiškai neigti bet kokių asmeninių ir kolektyvinių horoskopų vertę, tačiau šįkart prieštaringas astrologines paslaptis palikime nuošalėje, o patyrinėkime pačias Zodiako būtybes ir jų piktogramas – paprastus grafinius simbolius, kuriuos galima pamatyti daugelio spaudos leidinių „pranašysčių“ skiltyje, juvelyriniuose papuošaluose „Zodiako tema“ ir pan. Daugiausia remtasi Johno Foley „Ženklų ir simbolių enciklopedija“.

Mums įprastų Zodiako personažų dvyliktukas formavosi ištisus tūkstantmečius skirtingose kultūrose ir skirtinguose kraštuose, tad dabartinės visiems pažįstamos Zodiako būtybės sujungė ikonografinius daugelio epochų elementus, įvairių kraštų mitologijos nuotrupas, žvaigždynų pavadinimai ir simbolinės jų prasmės nuolat kito ir pasipildydavo naujomis.

Be meniškų dangiškų personažų atvaizdų, Zodiako „bestiarijai“ neretai buvo išmarginti ir kitais simboliais, kurie tikriausiai buvo sukurti kaip tam tikras detalaus Zodiako gyvūnų ar būtybių vaizdavimo pakaitalas. Perpiešti sudėtingesnius simbolius – liūtus, ožiaragius ir vandenius – ne visuomet buvo būtina (o ir sudarant horoskopus jų vaizdavimas būtų užėmęs daug vietos ir laiko), tad pasitelkti vieną ar kitą Zodiako ženklą nurodantys sutartiniai žymenys – jo idėją ir išvaizdą išreiškiančios piktogramos.

Tradiciškai pirmuoju Zodiako ženklu kadaise laikytą Aviną simbolizuoja lenkti ragai. Šis dangiškasis gyvis siejamas su auksavilniu avinu graikų mitologijoje, kuris nuo pražūties išgelbėjo piktos pamotės mirti klastingai pasmerktą jaunuolį Friksą. Skraidyti gebėjęs stebuklingas avinas ant savo nugaros išnešė Friksą iš pavojingos vietos, tad vėliau buvo garbingai paaukotas pačiam Dzeusui, o žėrintį jo kailį Friksas pakabino karo dievo Arėjo šventojoje giraitėje. Vėliau to kailio plaukė Jasono vadovaujami žymieji argonautai.

Manoma, kad Avino vardu pirmieji žvaigždyną pavadino šumerai, nors kartais šio sumanymo autoriumi įvardijamas V a. pr. Kr. gyvenęs graikų astronomas Kleostratas.

Zodiako Jautį simbolizuoja šio gyvūno galva su ragais. Astrologinis jautis siejamas su didžiuoju Dzeusu, kuris pasivertęs milžinišku raguočiu pagrobė gražiąją Europę ir nusinešė į Kretos salą. Kitas mitas pasakoja apie mylimą karaliaus Mino jautį. Šį jautį Minas turėjęs paaukoti Poseidonui, tačiau atsisakė tai padaryti, tad įžeidusis dievas siuntė gyvuliui beprotybę. Pamišęs jautis niokojo kraštą ir žudė žmones, kol jį nugalėjo legendinis didvyris Heraklis.

Kartais teigiama, kad pirmą kartą žvaigždyną pavadinti Jaučiu sugalvojęs graikų astronomas Eudoksas (V–IV a. pr. Kr.). Taip pat pasitaiko tvirtinimų, kad jaučio simbolis vaizduoja ne tik galvijo galvą ir ragus, bet ir žmogaus skydliaukę, kurios veiklai neva daro įtaką.

Astrologinis Dvynių žymuo primena dvi tarpusavyje sujungtas kolonas, nors paprastai aiškinama, kad taip stilizuotai pavaizduotos viena kitą apkabinančios rankos. Dvyniai siejami su Kastoru ir Polideuku (pastarasis romėnų tradicijoje tapo Poluksu). Pasak legendų, Kastoras ir Polideukas buvo vienos motinos, tačiau skirtingų tėvų sūnūs. Kastoro tėvas buvo Spartos karalius Tindarėjas, o Polideuko – pats Dzeusas, tad Polideukas, kitaip nei brolis, buvo nemirtingas. Broliai taip mylėjo ir gerbė vienas kitą, kad Kastorui žuvus Polideukas pasiprašė dangiškojo griausmavaldžio tėvo atimti iš jo nemirtingumą. Dzeusas savaip patenkino jo prašymą ir abu broliai tapo amžinaisiais žvaigždynais.

Vėžys – sunkiausiai danguje pastebimas Zodiako žvaigždynas. Jis siejamas su mitiniu vėžiu, kuris nepabūgo įsikibti į koją didvyriui Herakliui, kai šis kovojo su pabaisa Lernės hidra. Nors Heraklis sutraiškė klastingąjį vėžį, didvyrio nekentusi deivė Hera įkėlė žnypliuotąjį į dangaus skliautą.

Vėžio simbolis – dvi stilizuotos žnyplės, nors yra aiškinančiųjų, kad tai gali būti savotiškas europietiškas dviejų priešingų pasaulėkūros pradmenų in ir jang analogas.

Keistasis Liūto ženklas – tai šio karališko plėšrūno karčiai ir uodega. Simbolis taip pat siejamas su graikų abėcėlės raide lambda, nes būtent ja prasideda lotyniškas žodis leo (liūtas). Beje, astrologinė liūto piktograma labai primena patį žvaigždyną, todėl labai gali būti, kad ji tiesiog atkartoja šviesulių išsidėstymą.

Senovės graikų matematikas ir astronomas Eratostenas (III–II a. pr. Kr.) rašė, kad Liūto žvaigždynas yra vienas iš ryškiausių danguje. Pasak jo, Dzeusas gerbė liūtus už tai, kad jie yra visų Žemės keturkojų valdovai.

Monograma Maria Virgo (lot. Mergelė Marija) – štai ką reiškia Mergelės simbolis, nors kiti jame įžvelgia tris pirmąsias graikiško žodžio Parthenos, kuris reiškia nekaltą mergelę, raides.

Žinoma, seniausiais pagonybės laikais žvaigždynas buvo siejamas ne su Jėzaus Motina, o su pagoniškomis deivėmis. Pavyzdžiui, senovės graikai Zodiako Mergelę tapatino su žemės ir vaisingumo deive Demetra, būtent todėl šį žvaigždyną simbolizuojanti moters figūra paprastai vaizduojama su Demetrai būdingu atributu – javų varpomis rankose.

II a. graikų matematiko Klaudijo Ptolemajo Žnyplėmis vadintas žvaigždynas vėliau buvo įvardintas Svarstyklėmis. Tikriausiai toks pavadinimas pasirinktas dėl rudens lygiadienio, kai prasidėdavo šio ženklo „viešpatavimas“ danguje. Zodiako Svarstyklių žymuo vaizduoja virš tamsos horizonto kylančią saulę (lygiadienį) arba stilizuotas svarstykles, tai yra lygybę, saikingumą.

Skorpiono ženklas graikams priminė mitą apie medžiotoją Orioną, deivę Artemidę ir skorpioną. Orionas bandė kėsintis į deivės nekaltybę, tačiau ši pažadino baisųjį skorpioną ir jis nužudė medžiotoją. Beje, senieji graikai pastebėjo, kad, rytuose kylant Skorpiono žvaigždynui, Orionas slepiasi vakaruose. Tikriausiai tai jiems tapo puikiu šio mito pagrindimu.

Skorpiono simbolis vaizduoja šio voragyvio kojas ir uodegą, nors kai kas tvirtina, kad pats ženklas galėjęs kilti iš egiptiečių hieroglifo. Šiaip ar taip, su lotyniška raide m šis žymuo neturi nieko bendra, nors ir labai ją primena.

Sakoma, kad Šaulio žvaigždynas buvo pavadintas rūsčiojo karo dievo garbei dar senovės Babilone, tačiau graikai susiejo Šaulį su kentauru – keista pusiau žmonių, pusiau žirgų rase. Tiesa, su kuriuo iš žymiųjų mitologinių kentaurų – nežinia. Tikriausiai tai galėtų būti Krotas – mitinė strėles ir lanką išradusi būtybė vyro liemeniu ir žirgo kojomis, tačiau minėtasis Eratostenas Krotą priskiria veikiau dvikojams satyrams nei kentaurams. Kartais Šaulio žvaigždynas siejamas su išmintinguoju kentauru Cheironu – daugelio legendinių didvyrių mokytoju, tačiau astrologai teigia, kad Cheironą simbolizuoja veikiau Kentauro, o ne Šaulio žvaigždynas.

Zodiako Šaulio žymuo – strėlė ir stilizuotas lankas – liudija karingą šio simbolio prigimtį.

Apie Ožiaragį Eratostenas rašė: „Jis panašus į Paną, iš kurio ir gimė. Apatinė jo kūno dalis – žvėries, o ant galvos – ragai. Pagarbintas jis už tai, kad buvo žindomas pienu kartu su Dzeusu. Kartu su Dzeusu jis pakilo prieš titanus [...] ir Olimpe įsiviešpatavęs griausmavaldis įkėlė Ožiaragį į dangų tarp žvaigždžių.“

Senovėje Ožiaragio žvaigždynas buvo vadinamas tiesiog Ožiu arba Ožka, vėliau – Ožiu-žuvimi. Pastarasis mitas siejamas su pasakojimu apie ožio išvaizda pasižymintį dievą Paną, kuris bėgdamas nuo milžiniškos pabaisos šoko į upę, tad apatinė jo dalis virto žuvies uodega.

Tvirtinama, kad Ožiaragio ženklas – tai dvi susipynusios graikiškos raidės tau ir ro – pirmosios žodyje tragos (gr. ožys). Pagal kitą versiją tai tiesiog stilizuoti ožio ragai ir uodega.

Zodiako ženklas Vandenis paprastai vaizduojamas kaip vandenį iš ąsočio ar kokio kito indo liejantis vyras. Senovės graikai šį vaizdinį perėmė iš Artimųjų Rytų. Manoma, kad Vandenio ženklas kilo iš senųjų vandenų dievybių, kurios valdė sausą dykumų žemę gaivinantį lietų, atvaizdų. Eratostenas užsimena, kad Vandenis – tai Dzeuso pagrobtas ir Olimpo dievų vynininku tapęs jaunuolis Ganimedas.

Šio Zodiako ženklo simbolis aptinkamas daugelyje archajiškų kultūrų ir vaizduoja tekančio vandens bangas.

Kaip ir Dvyniai, Žuvys – porinis ženklas į priešingas puses pasuktomis galvomis. Vaizdinio atsiradimas siejamas su graikišku mitu apie Erotą ir Afroditę, kurie norėdami pabėgti nuo šimtagalvės pabaisos Tifono šoko į upę ir pasivertė žuvimis. Paprastai žuvys vaizduojamos įsikandusios „sidabrinę juostą“, tai ir atspindi Žuvų simbolis.