Galia ir altruizmo maskaradas

Psalmėje tiesiog tiršta žodžių, kurie visos Biblijos kontekste jau ne šiaip poetinės grožybės, bet sąvokos, turinčios savas sąsajas ir reikšmių tinklus. Kiekviena jų prašyte prašosi, kad būtų atkreiptas dėmesys į ją. Gal net išskirtinai į ją. Tai ir tsadikim (teisieji) pirmoje eilutėje, susijusi su tsedaka (teisumu) penktojoje, ir šioje eilutėje šalia tsedaka išvardintos kitos dvi savybės: mišpat – teisumas, teisingumas ir hesed – dosnumas, kurį kai kurie vertėjai verčia žodžiu „gerumas“, o prel. Antanas Rubšys – „ištikima meilė“; nei pirmas, nei antras variantas nenusako šios sąvokos šerdies, būtent pertekliaus, kuris liejasi per kraštus, tai meilė ar gerumas, kuris ateina ne iš įpareigojimo, įsipareigojimo būtinybės, gailesčio, užuojautos ar empatijos, bet tiesiog dėl kažkokio vidinio pertekliaus, kurį norisi dovanoti visiškai veltui, nieko nelaukiant ir nesitikint mainais, kam nors, kas nebūtinai stokoja, net ir nėra iš tų, kurie prašo, t. y. nėra iš tų, kurie, prisiminus Aristotelį, yra tam tikra prasme žemesnėje padėtyje. Priešingai, ši savybė yra bičiuliškumo pamatas, skirtingai nuo mišpat ir tsedaka, kurie įveda subjekto ir objekto, atsiduriančių skirtingose hierarchinėse padėtyse, savybės. Tas, kuris prašo, stokoja, patiria nepriteklių iš vienos pusės, kaip ir tas, kuris prašosi savo atžvilgiu teisingumo (prašymas gali būti pozityvus ir negatyvus, t. y. reikalavimas atkurti pažeistą teisingumą arba „prisiprašymas“, pažeidus teisingumą), atsiduria žemesnėje padėtyje nei tas, kuris turi galios tuos prašymus patenkinti. Kartais naudojimasis šiomis galiomis gali tapti savitikslis, suteikti tam tikrą kartais sąmoningai nereflektuojamą pasitenkinimą tuo ir savimi, ką vienas jėzuitas, Anthony de Mello, buvo įvardinęs „labdaros maskaradu“. Tai altruizmas, kuris yra tik vienas iš būdų pamaloninti save ir niekaip nereiškia asmens gerumo kaip tokio. Savanaudiškumas, pridengtas altruizmu. „Jūs, ponia, sakote, kad pati gyvenate viena ir einate į rektoratą atiduoti keletą savo laiko valandų. Tačiau pripažįstate, jog tikrai darote tai iš savanaudiškų paskatų – jūs norite būti naudinga, – ir žinote, kad norite būti naudinga, nes norite pasijusti įnešanti šiokį tokį indėlį pasauliui. Bet taip pat teigiate, kad ir jiems jūsų reikia, tai abipusio eismo gatvė. Jūs beveik prašviesėjote! Turime iš jūsų pasimokyti. Teisingai. Ji sako: „Aš kažką duodu ir kažką gaunu.“ Ji teisi. Aš einu padėti, aš kažką duodu, aš kažką gaunu. Tai puiku. Tai tiesa. Tai tikra. Tai ne labdara, tai prašviesėjęs savanaudiškumas“, – rašo A. de Mello.

Dosnumas, tiesa, taip pat būna savanaudiškas, jei kalbėsime A. de Mello terminais, t. y. savanaudiškumą matuosime malonumo jausmu. Ir ar yra kokia nors prasmė to malonumo atsisakyti? Ar artimas, kuriam padedama, nes jam reikia pagalbos, kiekvieną kartą yra žemesnėje padėtyje? Kai kurie šią sąžinės graužatį, kai suvokia šią dalykų padėtį, bando apgaubti skolos aura, esą mes kiekvienas (-a) esame kitam kažką skolingi ir dėl to mes nuolat esame šiame ne horizontaliame aš–tu santykyje, kur aš visad yra žemesnėje padėtyje. Arba turėtų būti, jei rūpinimasis kitu bus suvokiamas ne kaip savo galios, bet kaip atsakomybės, kylančios iš skolos, kažkokio mistinio amžino „kaltumo“ kito atžvilgiu. Korane, tiesą sakant, žodis dīn, kuriuo nusakoma tai, kas sudaro atsidavimo Dievui, t. y. religijos, šerdį, reiškia paklusnumą / paklusimą / pasidavimą, vergystę / tarniškumą. Vedinys iš tranzityvinės veiksmažodžio formos – „atmokėtojas“, „atlygintojas“. Šio žodžio šaknis taip pat susijusi su tokiomis reikšmėmis kaip „būti skolingam“, „dorotis su skola“, „įprasti prie ko nors“, „mirti“ (kadangi tai skola, kurią visi turi mokėti), su kuo susijusios ir konkretesnės reikšmės – įstatymas, statutas, sistema, paprotys, elgesio būdas… Pagal 30 suros 30 eilutę (kuri lietuviškai pažodžiui galėtų skambėti taip: „Ryžtingai atgręžk veidą į tikrą paklusimą, laikydamasis sutvarkymo, kuriuo Alachas sutvarkė žmones“) žmonės buvo sukurti ir pats sukūrimo faktas yra skolos santykio tarp Kūrėjo ir kūrinio pamatas, kuris gali vesti tik prie vieno teisingo santykio su Kūrėju, t. y. visiško paklusimo, pasidavimo, tarnavimo jam be jokių išlygų. Tai, tiesą sakant, sena, dar iš Babilonijos civilizacijos laikų ateinanti žmogaus sukūrimo tikslo samprata. Čia žmogus buvo sukurtas dievų tarnystei. Biblijoje, skirtingai nuo šios civilizacijos, Dievas sukūrė žmogų kaip bendradarbį. Abraomas, Jokūbas, Mozė, Dovydas ir tiesiog Izraelis pavadinami bičiuliais, kurių atžvilgiu Dievo santykis pirmiausia yra dosnumas kaip įgalinimas, visada orientuojantis į tai, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, kaip Dievo paveikslas ir kad žmogaus uždavinys – prisidėti prie savęs paties kūrimo, tampant panašiam į Dievą, puoselėjant tas savybes, kurias turi Dievas – teisumą, teisingumą, dosnumą, taip pat ir dar vieną, kuri įvardinama šioje psalmėje, – tiesumą (jašar, šioje psalmėje „VIEŠPATIES žodis yra tiesus (jašar)“, o pirmoje eilutėje daugiskaita ješarim (tiesūs) išversta kaip „dorieji“). Tiesumas nėra tiesmukumas. Tai elgesys, kuris visada turi omenyje tai, ko imperatyviai laukia, lakaniškai kalbant, Kitas, kuris čia yra Dievas, „Dievo akis“. Ne kas nors, kas kalba jo vardu, ar isteriškai akimirksniu sudraskyti nusidėjėlį (-ę) visad pasiruošęs kolektyvas, šeima, gentis ar tauta, bet Kažkas, ko negali nei matyti, nei girdėti. Kažkas anapus šių visų žmogiškų dievukų. Izraelis Biblijoje kartais pavadinamas Ješurūnu, t. y. tuo, kurio didysis Kitas kaip imperatyvas yra anapus, tas Kitas, kuris sudarė sandorą, t. y. nuo pat pradžių kreipėsi kaip į partnerį, bičiulį, o ne vergą. Ir kaip partneris, bičiulis yra skatinamas džiūgauti ir giedoti, nes tiesiam žmogui tai tiesiog tinka, gražu (na’va). Bičiuliškumas išsprendžia (bent jau turėtų) ir tsedaka bei mišpat kaip galios rodymo dilemą. Kaip Emmanuelis Levinas kažkur aiškino: rabiniško teismo tikslas Talmudo tekstuose – sugrąžinti brolį, leisti jam atgauti žmogiškąjį orumą. Tas pats ir kalbant apie tsedaka: tikslas yra įgalinimas, pasidalinimas galia, o ne savo užuojautos ir altruizmo poreikio realizavimas.

-akp-