Rytoj viskas bus geriau

Sakau, o sakau tau, dukra mano, rytoj viskas bus geriau! Saulė švies kaitriau ir žolė žaliuos ryškiau. Rytojus bus nepakartojama diena, nes viskas vyks produktyviau, moksliniai darbai rašysis greičiau, o įkvėpimas atbėgs nepalyginti sparčiau.

Dievinu rytojaus „aš“, jo potencialas neišsenkantis. Todėl numetu knygas į šoną, rankove pavalau neplauto puodelio kraštą ir dar kartą ramiai užsikaičiu arbatos. Rytoj viskas bus geriau. Rytoj mus visus sukraus į karinius sunkvežimius ir nuveš į laimės šalį. Kurioje nėra korupcijos, joje politikai ne vagys, ten „prie ruso“ nebuvo geriau ir pensijas išmoka ne pagal galimybes, o pagal poreikius. Rytojaus galimybės neribotos, nes sulipsim į tamsiai žaliai dažytus lėktuvus, jais bus skraidinami slapti dokumentai apie kiekvieno buvusius, esamus ir būsimus paklydimus, suklupimus ir skaudžius kritimus veidu į gėdą. Todėl atidžiai juos išstudijavę tapsim tobuli, o jeigu reikės, mokysimės iš kaimyno klaidų, nes jis ir vėl per daug išgėrė, todėl oro uoste buvo sulaikytas ir nepateko į lėktuvą.

Rašė, kad rytojus bus išganingas. Visi, kurie atsivers į „tikrąjį“ tikėjimą, bus pripažinti teisiais ir išteisinti. Nenusidėję bus paskelbti šventais, jiems išduota: radiacijai atsparus kostiumas (1 vnt.), aureolė (balta – 1 vnt., neoninė – 1 vnt.), akis „teisingai“ netikintiems teisti (2 vnt.). Rytojus bus geresnis nei laida „Atleisk“, nes žmonos pagaliau atleis savo vyrams, o vyrai atleis meilužes. Jos atleis savo tvirtai suveržtus korsetus, bet nepraleis naujo išpardavimo. Ten išleis tiek savo meilužio pinigų, kad šio įniršusi žmona nebenuleis akių nuo kažkodėl reguliariai pro šalį pralekiančio motociklininko. O jis „prasileis“ vieną smūgį nuo piktos žmonos vyro. Taip šeimos idilė vėl suleis šaknis į meile tręštą dirvą.

Rytoj mus visus lydės sėkmė, bet ne dėl laimingo loterijos bilieto ar penkiais centais pigesnės kavos, o ne. Rytoj tapsim darbštesni, pagaliau sutaisysi tą lentyną, kuri bado tavo draugei akis, o tu – taip, tu – išskalbsi drabužius, kurie guli spintoje jau visą mėnesį ir laukia kandžių, o aš… O aš? Sutaisysiu pakrikusią valią ir išskalbsiu sąžinę, kuri kiekvieną rytą atsibunda švari, bet vakarais purvina klojasi lovą. Taip sutalpinsim savo trisdešimties valandų darbus į dvidešimt keturių valandų parą, nes rytojui negalioja logika, Žemės trauka ar „krintančio sumuštinio“ dėsnis.

Rytoj viskas bus geriau, nors sveikas protas, prisidengęs Hemingwayaus vardu, vis murma:

– Rytojus – nepatikima šventė, dukrele. Kur tu rasi žmogų, kuris galėtų ką nors pasakyti apie rytojų.