Vaikai ir antrininkai

Tais laikais, kai ūsus augino ir vyrai, ir moterys, niekas vaikų neturėjo. Visi augino ne vaikus, o ūsus.

Moterys dailindamos ūsus sugaišdavo pusę dienos. Gražindavo juos atsikėlusios iš ryto, vėliau tvarkydavo juos po pusryčių, papietavusios ir dar po vakarienės.

Vyrai tuo metu šypsodavosi arba knarkdavo sau į ūsą. Knarkdavo taip stipriai, kad net ūsai vibruodavo. O kai ūsai vibruoja, iš jų išbyra visokie makaronai, duonos trupiniai ir obuolių sėklos. Todėl ūsuoti vyrai iki šių dienų apsišvarina tiesiog knarkdami.

Reikia pasakyti, kad knarkimas ir ūsų gražinimas užimdavo daugybę laiko, todėl vaikų auginti Dantuvos šalyje nebuvo nei kada, nei kam.

Vyrai ir moterys tuo metu daugindavosi dviem labai paprastais būdais – paprastuoju dalijimosi būdu ir paprastuoju veidrodiniu būdu.

Dauginantis paprastuoju dalijimosi būdu tekdavo sugaišti šiek tiek laiko. Prieš pasidalydami dantuviai treniruodavosi visus devynis mėnesius. Tuo metu jie šokinėdavo per griovį. Tą jie darydavo visą nuo knarkimo ir ūsų dailinimosi likusį laiką.

Po devynių mėnesių dantuviai per griovį šokinėdavo labai greitai. Iš šalies žiūrint imdavo atrodyti, kad ten šokinėja ne vienas, o keli dantuviai. Iš pradžių taip atrodydavo, o paskui taip ir nutikdavo. Nustoja šokinėti kokia dantuvė, ir jau matai, kad ji nebe viena, o dvi.

Kartais, jei dantuvė būdavo labai liekna ir lanksti, po šitokių pratybų ji galėdavo pasidalyti iš trijų. Buvo gražu žiūrėti, kaip trys rankomis susikibusios merginos, dainuodamos „Eisim, sese, namulio“, linksmos grįžta nuo griovio.

Kartą „Dantuvos rytas“ aprašė atvejį, kaip vienas labai talentingas dantuvis pasidalijo iš penkių.

Tiesa, šis dauginimosi būdas atrodė patrauklus ne visiems. Mat prieš didžiąsias dalybas tekdavo nusiskusti ūsus. Ūsai šiek tiek sumažina greitį, o jis per didžiąsias dalybas labai svarbus.

Ypač nemėgdavo šitaip daugintis dantuvės. Po didžiųjų dalybų jos tapdavo pirmininkėmis, tačiau be ūsų jausdavosi ne tokios gražios. Beūses pirmininkes painiodavo su ką tik pasaulį išvydusiomis naujašokėmis antrininkėmis. Tai menkino pirmininkių orumą.

Be to, ne visada ir ne visiems sekdavosi taip greitai ir sėkmingai per griovį šokinėti. Ne sykį pasitaikė, kad bešokinėdami dantuviai sugaudavo zuikį arba įkrisdavo į griovį.

Vienas iš būsimų pirmininkų sykį šokinėjo po lietaus. Jis paslydo ir įvirto į vandenį ir ten visai netyčia sugavo didelę žuvį. Po lietaus griovys buvo ištvinęs lyg upė. Iš jo vargšas nelaimėlis išlipo labai liūdnas. Nuo jo ūsų ant liūdnos žuvies varvėjo purvinas lietaus vanduo. Liūdna buvo į jį žiūrėti.

Dauginantis antruoju, paprastuoju veidrodiniu, būdu panašių nemalonių dalykų nenutikdavo.

Vis dėlto paruošiamasis laikotarpis buvo ne mažiau sunkus. Be to, reikėjo turėti didelį švarų veidrodį.

Visus devynis mėnesius dantuvis arba dantuvė turėdavo mokytis labai ilgai žiūrėti į veidrodį. Pamažu atspindys tapdavo toks pat gyvas kaip ir tikrasis žmogus.

Didžiojo žiūrėjimo metu atvaizdas nužengdavo iš veidrodžio ir beveik niekuo nesiskirdavo nuo dantuvio ar dantuvės. Skirtumas tik tas, kad naujažengio dantuvio ūsai nukrisdavo per pirmąsias tris minutes. Tuo metu jiedu su savo pirmininku dainuodavo kurią nors mėgstamą pirmininko dainelę.

Dainelę buvo patartina dainuoti, nes ji numalšindavo nedidelį dauginimosi sukeltą skausmą. Po dauginimosi šį skausmą jausdavo ir pirmininkas, ir antrininkas.

Dauginantis paprastuoju veidrodiniu būdu antrininkas galėjo išeiti šiek tiek mažesnis už pirmininką. Tai priklausė nuo to, kaip arti pirmininkas stovi prie didžiojo veidrodžio. Mat atsistojus toliau atvaizdas atrodydavo mažesnis nei pirmininkas.

Norint, kad antrininkas būtų švarus, reikėjo labai kruopščiai nusiprausti ir nuvalyti veidrodį.

Naujažengis antrininkas pirmininko dydį paprastai pasiekdavo per pirmąją savaitę. Tada jam pradėdavo kaltis pirmieji nauji ūsai.

Pirmininku Dantuvoje būdavo vadinamas asmuo, pasidauginęs kuriuo nors iš minėtų dviejų būdų.

Kiekvienas antrininkas jau po devynių mėnesių galėdavo tapti pirmininku. Tereikėjo treniruotis šokinėjant per griovį arba žiūrint į veidrodį.

Vėliau Dantuvoje šiuos dauginimosi būdus išstūmė kiti, dar vėliau – dar kiti. Galiausiai dantuviai ėmė daugintis šiuo metu gerai žinomais būdais.

Kokiu būdu atsiradote, kiekvienas galite sužinoti iš savo mamos arba tėčio. Tereikia jų paklausti.