Per balandžio sniegą
TV ekrane
Marcelijus vienplaukis
Taurimos Bunkutės nuotrauka
dalgį
kaip posmą
aštrina –
prieš akis
nuo Mažvydo metų
žaliuojantis žodžių laukas.
Dar pradalgę ne vieną išvarė,
kol džerkštelėjo
neregimos lemties akmuo
ir į šiandieną
bumerangu sklendžia
juodojo dalgio ašmenys
su dviem septynetais
į kiekvieną širdį šviesią
įstrižai įstrižai.
Ir tada Amžinybė
Šv. Jonų bažnyčios skliautuose sustingusi
stebi
Poeto mokinį
vidury šventovės
ant saulės nutvieksto tako
nuleista galva klūpantį ilgai ilgai.
Šioj tyloj girdėti,
kaip spengia ausyse
link jūros palinkęs
Poeto gimtasis Žemaičių plentas.
Jo šalikelėj ant tviskančio ledo
iš eilėraščių rinkinio išėjęs
Kukutis rankose varto
šių metų
šienapjūtei surašytas
poetų biografijas
su plakamo dalgio akordų
skiriamaisiais ženklais.