SLAPYVARDIS

Trečias kartas nemeluoja

Jokios citatos nebus – tik nesąmonės!
Autorius

 

Pirma scena

 

Daktaro kabinetas, prie stalo sėdi DARTARAS ir kažką rašo. Įeina PACIENTAS.

 

PACIENTAS. Galima?

DAKTARAS. Prašom prašom, prisėskite. Aš tuoj.

 

DAKTARAS toliau rašo. PACIENTAS dairosi po kabinetą. Netrukus DAKTARAS pakelia galvą.

 

DAKTARAS. Tai kuo, tamstele, skundžiatės?

PACIENTAS. Dideliais mokesčiais – jau kuris laikas sąskaitoms už šildymą ir karštą vandenį išleidžiu vis daugiau ir daugiau. Nebežinau, kiek tai tęsis… (Ima ašaroti)

DAKTARAS. Baikite imti ašaroti, palikite ir kitiems! (Patraukia dubenėlį toliau nuo PACIENTO)

PACIENTAS. Atleiskite, kartais prarandu saiko jausmą.

DAKTARAS. Nesijaudinkite, juk ir saikas kartais praranda Jūsiškį…

PACIENTAS. Jūs teisus, daktarėli, tikrai teisus.

DAKTARAS. Ne teisus, o teistas.

PACIENTAS. Kaip?

DAKTARAS. Tiek to, nesvarbu. Beje, aš Henrikas (atsistoja, paspaudžia ranką). O Jums dažnai šitaip?

PACIENTAS. Kaip šitaip?

DAKTARAS. Dideli mokesčiai.

PACIENTAS. Aaa… Na, kaip čia pasakius – kiekvieną žiemą.

DAKTARAS (iš po chalato skverno išsitraukia gitarą, uždainuoja). Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja…

PACIENTAS. Man taip gera širdy…

DAKTARAS ir PACIENTAS. O kodėl – nežinau.

 

DAKTARAS užsikiša gitarą atgal už chalato.

 

DAKTARAS (pasikrapštydamas pakaušį). Jums, tamsta, asmenybės susidvejinimas.

PACIENTAS. Kodėl taip manote?

DAKTARAS. Nes dideli mokesčiai žiemą, kaip suprantu, tik širdį skaudina, o ką tik dainavote visai ką kita…

PACIENTAS. Ar čia galima rūkyti?

DAKTARAS. Nebent be E.

PACIENTAS. Be, be – pusbrolio augintos kiaulės mėsytė. Šėrė sveikai – jogurtu, javainiais, bananais.

 

PACIENTAS iš maišelio išsitraukia kelis lašinių gabalus. Nuo sienos nukabina paveikslą, jo vietoje pakabina mėsas. Rankose varto paveikslą, netrukus iš visų jėgų užvožia juo DAKTARUI per galvą. Šis sėdi kaip sėdėjęs, nenukenčia ir paveikslas.

 

DAKTARAS. Štai kur kokybiškas menas!

 

DAKTARAS iš stalčiaus ištraukia šimto litų kupiūrą, paduoda PACIENTUI.

 

PACIENTAS (paimdamas kupiūrą). Čia man?

DAKTARAS. Taip, Jums. Užkąskite, nesidrovėkite.

 

PACIENTAS šypsodamasis rankose varto kupiūrą. Įsikišęs į burną kramto, netrukus nuryja.

 

DAKTARAS. Ir koks jausmas pravalgyti šimtą litų?

PACIENTAS (garsiai atsirūgdamas). Gana neblogas, dėkoju.

DAKTARAS. Beje, ar man atnešėte kokį kyšį?

PACIENTAS. Štai! (Iš kišenės ištraukia popiergalį su užrašu „Kyšis“)

DAKTARAS. Tiks.

 

DAKTARAS paima kyšį, apsivelka Supermeno kostiumu ir iššoka pro langą.

 

Vidurinė scena

 

Netrukus į kabinetą įeina GYDYTOJA

 

GYDYTOJA. Labas rytas, atleiskite už laukimą – ieškojau Jūsų kortelės.

PACIENTAS. Nieko baisaus, viskas gerai.

GYDYTOJA. Taigi, kuo skundžiamės?

PACIENTAS. Atėjau dėl savo žmonos, susirūpinau josios sveikata.

GYDYTOJA. Įdėmiai klausau.

PACIENTAS. Pastaruoju metu ji turi problemų…

GYDYTOJA. Tęskite.

PACIENTAS. Suprantate, ji nemato įsivaizduojamų žmonių.

GYDYTOJA (pakyla nuo kėdės). Ir jau seniai šitaip?

PACIENTAS. Jeigu atvirai – visą laiką…

GYDYTOJA. Vargšelė! O ką pati apie tai mano?

PACIENTAS. Kažkodėl problemos bando ieškoti manyje…

GYDYTOJA. Tipinis atvejis, nesijaudinkite.

PACIENTAS. Gal, sakau, kokių vaistų išrašytumėte?

GYDYTOJA. Šiuo atveju pakaktų ir pokalbio. Koks jos tinklas?

PACIENTAS. Vidutinio tankumo, kaip ir visų vorų.

GYDYTOJA (piktai). Tai ji – voras, ne elektrinė viryklė?

PACIENTAS. Voras, tačiau…

GYDYTOJA (dar pikčiau). Aš Jums panaši į visiškai trenktą, kad gydyčiau vorą?

PACIENTAS. Aš taip nemanau, tiesiog…

GYDYTOJA. Tai aš net netrenkta?

PACIENTAS. Trenkta, bet…

 

GYDYTOJA pradeda čiulbėti ir plasnoti po kabinetą, netrukus išskrenda pro langą.

 

Paskutinė scena

 

Į kabinetą įeina GYDYTOJAS.

 

GYDYTOJAS. Laba diena, atleiskite – gavau skubų iškvietimą, tik dabar grįžau.

PACIENTAS. Nieko baisaus.

GYDYTOJAS. Tai kuo skundžiamės?

PACIENTAS. Nebesuprantu, kas realybė, o kas – tik mano vaizduotė.

GYDYTOJAS (šypsodamasis). Sakote, kad Jums negerai su galva?

PACIENTAS. Na, lyg ir taip…

GYDYTOJAS. Nesijaudinkite – greitas gyvenimo tempas, stresas, nesklandumai darbe… Tokiu atveju su galva tikrai negerai, be josios daug paprasčiau (iš po stalo ištraukia pjūklą). Atsigulkite.

PACIENTAS (atsiguldamas). Ir vėl vaidenasi. Nieko nebesuprantu…

GYDYTOJAS (su pjūklu rankoje artėdamas prie gulinčio PACIENTO). Nebesivaidena, nebe…

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.