Epigramos ir humoreskos

FRIEDRICH NIETZSCHE

Eilėraščiai, neįėję į „Linksmąjį mokslą“

Juodraščių ciklas „500 užrašų ant stalo ir sienos kvailio ranka kvailiams“ (500 Aufschriften auf Tisch und Wand für Narrn von Narrenhand)

 

Iš Diogeno statinės

Gamtos atlikus reikalą, širdy smagu:

Krūvelė man svarbiau nei krūvos pinigų.

 

Timonas sako

„Nebūk kitiems dosnus švaistūnas:

Tik šunys šika, kur pakliūna!“

 

Mokėjimas rasti savo draugiją

Su juokdariais visad juokauti gera:

Nes linkusį kutent kutenti dera.

 

Gyvenimo taisyklės

Kad žemę pamiltum,

Tu būt turi virš jos!

Todėl išmok pakilti

Ir žvelgt iš aukštumos!

 

Kilniausią aistrą dera

Sutaurinti minties žaismu:

Kiekvieną meilės svarą

Atskiesk saviniekos gramu!

 

Tu venk lygių laukų!

Nekilk per daug aukštai!

Pasaulyje puiku

Per vidurį tiktai!

 

Iš „Linksmojo mokslo“

Goethei

Amžiais nekintantis

Tau idealas!

Dievas kankintojas –

Poetinis melas.

 

Pasauly – darganos,

Griausmai kovų.

Kas niurzgas vargina,

Kvailiams – žavu.

 

Žosmė pagražina

Būties žaismus.

Kvailybė amžina

Įtraukia mus.

 

 

WILLIAM THOMAS GOODGE

Williamas Thomas Goodge’as (1862–1909) – Anglijoje gimęs australų poetas, „lengvojo žanro“ eilių virtuozas.

 

 

Būdas ir geras vardas

Jei nori išminties senos,

Įsidėmėt tau verta:

Dėl būdo tu nesuk galvos,

Bet saugok gerą vardą.

 

Išneš tave lemtis tamsi

Ar nuskandins šalta srove –

Tą lems vis tiek ne kas esi,

O nuomonė apie tave!

Sidnėjus, 1904

CHRISTIAN MORGENSTERN

Christianas Morgensternas (1871–1914) – vokiečių poetas. Jo ankstyvajai poezijai būdingi neoromantizmo ir impresionizmo elementai, ramybė, harmonija su gamta, o humoristiniams eilėraščiams, ypač „Pakaruoklio dainoms“ (Galgenlieder, 1905), – bendrinės kalbos ir stiliaus normų laužymas, absurdo logika pagrįstas kalbos pasaulis, kalambūrai, išradingi rimai, šmaikštūs naujadarai, netikėtos žodžių ir prasmių sandūros, onomatopėja, paronomazijos, žodžių žaismas. Kartais vietoj žodžių vaizduojami grafiniai simboliai. Visas išvardytas savybes ir liudija keletas mano išverstų eilėraščių.

 

Tarp laikų

Perfektas su imperfektu

Daug naktų

Futūrą girdė šampanu.

(Jeigu tiksliai laikus menu.)

 

Pliuskvamperas su antru futūru

Žvelgė iš paniūrų.

 

 

Žuvies naktinė giesmė

-

U U

—

U U U U

—

U U U U

—

U U U U

—

U U U U

—

U U

-

 

Vice versa

Pievelėj tupi kiškis tykiai,

Tikįs, kad niekas jo netyko,

 

Tačiau nuo kalno artimiausio

Žvėrelį stebi ilgaausį

 

Žmogus, tikįs ranka taiklia

Ir Zeisso optikos galia.

 

Ir savo ruožtu iš toli tykus

Tą žmogų seka Dievas pro vokus.

1905

 

HILAIRE BELLOC

Hilaire’is Bellocas (Hileris Belokas, 1870–1953) – anglų rašytojas, istorikas, katalikiškos pakraipos mąstytojas, draugavęs su G. K. Chestertonu. Paliko daugiau kaip šimtą knygų, daugybę esė, straipsnių, recenzijų. Garsėjo erudicija, sąmoju ir vaizdingu stiliumi.

 

 

Apie jo knygas

 

Viliuos, kad po mirties apie mane sakys:

Jo nuodėmių – nesuskaityt, bet jį skaitys.

 

Melagingai širdžiai

Širdies paklausiau: „Na, kaip einas tau?“

Ji: „Kaip per sviestą!“ Melas, supratau.

 

Apie puritoną

Jis Viešpačiui tarnavo su tokia karšta aistra,

Kad mato Jį dabar akis į akį – pragare.

 

Epitafija politikui

Su pompa, palyda, žmonių kolonom

Palaidojo politiko lavoną.

Visi draugai jį šiepė keikdami, tačiau

Aš tik verkiau: norėjos jį pakart verčiau.

 

 

SAŠA ČIORNYJ

Saša Čiornas (tikr. Аleksandras Glikbergas, 1880–1932) – rusų sidabro amžiaus poetas, išgarsėjęs kaip lyrinių ir satyrinių eilėraščių autorius.

 

Kritikui

Kada poetas, damą pavaizduot sumąstęs,

Pradės: „Ėjau gatve, korseto suspausta“,

Nereik jo „aš“ tiesiogiai tau suprasti,

Neva poetas slepias po dama šita.

Draugystės labui tau atversiu protą:

Poetas – vyras, ir dar koks barzdotas.

1909

 

DOROTHY PARKER

Dorothy Parker (1893–1967) – amerikiečių poetė, kurios poezijai būdinga gelianti ironija, kandus humoras, išgaląstas ir priešininką nusmeigiantis sąmojo geluonis. Dar vienas jos kūrybai būdingas bruožas – skeptiškas požiūris į romantišką idealizuotą meilę ir apskritai į vyrų ir moterų santykius.

 

Suvestinė

Peilis pjaus per giliai,

Upės – šlapios;

Nuo vaistų – traukuliai,

Rūgštys teplios.

Ginklą draudžia,

Dujos smirdi;

Virvė spaudžia –

Gal geriau nemirti?

1926

Nelaimingas sutapimas

Dar kai žadi, kad priklausys

Tik jam širdis tavoji,

O jo aistra, prisiekia jis,

Bus amžina, mieloji,

Žinok, miledi, kažkuris

Iš judviejų meluoja.

1926

Mintys saulėtam rytui

Neaitrinu širdies baisiom kančiom

Užmynus kokį vikšrą netyčiom.

– Vargšeli, už tave, – sakau, – tikrai

Atkeršys man vėliau kiti vikšrai.

1927

 

OGDEN NASH

Ogdenas Nashas (1902–1971) – amerikiečių poetas, kūręs daugiausia humoristinius ir komiškus eilėraščius. Dėl išmoningų naujadarų, kalambūrų, netikėtai sugretintų rimų, šmaikštumo ir apskritai žaižaruojančio žodžių žaismo yra laikomas bemaž neišverčiamu į kitas kalbas. Mano vertimai – pirmasis bandymas atkurti ir perteikti nors dalį originalo sąmojo ir žavesio. Palieku patiems skaitytojams spręsti, ar tai man pavyko.

Dygliuotis

Šunys, dygliuočio skaudžiai užgauti,

Pagiežą ir skriaudą slepia širdy.

Bet šunį žinau – šis kvatojos iš širdies,

Pamatęs dygliuotį sėdint ant rakšties.

 

Kačiukas

Su kačiuku tiktai viena

BĖDA:

Jis katinu patampa

VISADA.

 

Kanarėlės

Jų trelės vienodos

Seniai man pabodo,

Bet tikras košmaras

Tuomet, kai jos šerias.

 

Karvė

Stebiuos šios veislės keistumu:

Iš galo – pienas, prieky – mū.

 

Mulas

Pasaulis mulo

Be vieno šulo.

 

 

Liūtas

Kaip gaila pono Skliuto!

Suėdė Skliutą liūtas.

O paskui ir liūtienė

Suėdė Skliutienę.

 

Musė

Sukūrė kartą Dievas musę.

Kodėl – atsakymo nebūsią.

 

 

Skruzdė

Skruzdė garsėja darbštumu

Ir pluša skubančiu ritmu.

Ir ką?

Ar būtumei ramus išties,

Jei sklidinas skruzdžių rūgšties?

 

Ungurys

Maistui bet kuris

Per slidus man ungurys.

 

Širšė

Tiek širšė, tiek josios gausinga šeimyna

Mane lyg griaustinis, lyg baubas baugina.

Svetingą lizdą ji rodo tarp krūmų,

Bet įtarimą gelia jos nuoširšumas.

 

Termitas

Kadaise termitas iš bado

Medieną kaip maistą atrado.

Tai štai kodėl teta Liusi

Šiandien tarp nuolaužų rūsy!

 

Mano sapnas

Tai mano sapnas,

Mano sapnas išties,

Mano paties.

Man sapnavos, kad plaukai susišukavo.

Paskui sapnavos, kad mano meilė juos atšukavo.

 

Kaip pralaužti pirmuosius ledus

Ledinuku –

Bandžiau,

Bet brendžiuku –

Greičiau.

 

Pamąstymas apie nedorą pasaulį

Kas tyra –

Ỹra.

 

Pamąstymas apie sumanumą

Patarti man negaila:

Kas per protinga – kvaila.

 

Tėvai

Nuliūsta vaikai be kaprizų savų,

Ir štai todėl jiems taip reikia tėvų.

 

Žodis vedusiam vyrui

Kad vedęs būtumei laimingas,

O meilės metas būtų tau skalsus,

Kai klysti – klaidą pripažinki

Ir užsičiaupk, kuomet esi teisus.

 

 

STEVIE SMITH

Stevie Smith (1902–1971) – anglų poetė, kurios tariamai paprastos, lengvos eilės netikėtai susieja kaprizą ir lemtį, mintį ir mirtį, žaismą ir žosmę. Tą atspindi ir šis glaustas dvieilis, paremtas citata iš Izaijo knygos (40, 6): „Visa žmonija – kaip žolė.“

Viskam sava eilė

Viskam sava eilė.

Ir meilė, ir žmogus – žolė.

 

Iš anglų, rusų ir vokiečių kalbų vertė Lanis Breilis