Eilėraščiai
žanro krizė
žanro krizė arba, jei norite, du pasirinkimai: kai vienoje rankoje turim nušautą balandį, o kita prilaikome žuvusį finikijos jūreivį abiejų jų galai buvo vienodai nuobodūs – persivalgė oru ir jūra žanro krizė arba tai, kas mus suartina tai kas įvyko prieš 33 nuostabus ir keistas tas jozefo knuchto gyvenimas gimęs mažame kambary 2,5 x 2,5, kaip kartą matavo, gerai išmanė biologiją ir sudėtingas organizmų atomines sandaras laikydamas vaiką ant rankų tapo gaisrininku pradėjęs niekingu e2, perėjęs prie grakštesnių c ir b1 vaikelis šiaurės vardu netruko aplošti patį jozefą knuchtą dienos tapo kremu, kurį po darbo naktim jozefas tepdavo vaikui ant rankų „vieną dieną tu tapsi kažkuo“ sudeginęs tėvą jozefas2 sukūrė legendą ir pardavė širdį legenda buvo apie girtus persų žirgus, kurie vieną naktį sugrįš dar, o širdies pardavimas įkūnijo visuotinį perversmą kai judindamas bokštus prieš karalienę, kurios dar nėra matęs, pradėjo nedrąsią atakąvienas mokyklos eilėraštis
žinau, sakysite, jog ši istorija jau seniai užbaigta ir jau seniai jos niekas nepasakoja bet ar kada bent pabandėt įsivaizduoti, ką man reiškė tas žąsinas? ką trečiasis riteris simbolizavo? kaip niekingai buvo patrypta eglė ir kaip nuvertintos skraidančios šluotos? kodėl saulei neskirtas atskiras rimas? kodėl neatskirtos mažųjų klausytojų lytys? klausti, kodėl ne visi jie buvo miškuos, visada galima vis dėlto tokia įvykusi pasaka momentinės apraiškos aš žinau, ką tu tuoj darysi, aš sapnavau, aš esu nešikas, skraidanti astrologų gyvatė tau tuoj suskaus petį, po to lazdele lengvai stuktels per širdį suprantu, kad jautiesi kitoks todėl sveikinu atvykus į dar vieną eilėraščio sugriautą gyvenimą
vatsono manevras
kaip tais laikais kai skaitydavom dviese aš išrėkdavau žodžius tau mane tenkinant burna VISI HIMALAJAI SU VISAIS HIMALAJUKAIS IR VISI NELANKYTI TATRAI SU VISAIS NELANKYTAIS TATRIUKAIS ĮSAKAU JUMS BAIGTI VISAS TAS PROFANIŠKAS PERFORMANSŲ AKCI… tavo moralinis laikrodis buvo sugedęs ir tuo labai priminei visada ne laiku nutylantį vatsoną
ugnie, eik su manim
užuodžiu tave ir dabar švęsdamas grobį su kitais beglobiais piratais užuodžiu tavo švelnias akis ir ne iki galo taisyklingas lytines lūpas plėšiu priešo skruostikaulį ir matau tave įsivaizduojamo daktaro kabinete nes aš esu jis o tau vertėtų nustoti sapnuoti mane bet kaip mes tai darom
ate, jaunyste
paskutinis regėjimas liudijo du balandžius, besipešančius dėl milžiniško gabalo įsivaizdavau kairiuosius, bet gabalas buvo per didelis įsivaizdavau dešiniuosius, bet gabalas buvo per mažas po to regėjimas kito ir atsiradau viduryje kruvino mūšio kovėsi protingas prieš gerą daug žetonų buvo sudėta krūvoj be pavadinimo nespėjau įsidėmėti, kas nudūrė mane, bet ji(s) buvo su kauke kuri paslaptingai, o kartu ir liūdnai man ne kartą šypsojosi