Pliaže

Karštomis vasaros dienomis pliaže susirenka daug žmonių. Jie čia ateina pasikaitinti saulėje, pasimau­dyti.

Kaip laikytis pliaže? Atsakymas vienas – kuo pa­prasčiau ir kukliau.

Jei pliažas toli ir iki jo reikia paėjėti gatve ar pavažiuoti tramvajumi bei autobusu, tai, žinoma, bus nepatogu vykti, apsivilkus chalatu ar pižama. Tačiau jei pliažas netoli, tai drąsiai galima eiti, apsivilkus chalatu ar pižama.

Į pliažą paprastai einama iš ryto po pusryčių apie 11 valandą ir išbūnama iki 14–15 valandos, tai yra iki pietų laiko. Daugiau tą pačią dieną į pliažą nebe­grįžtama, nebent vakare maudytis ar pasivaikščioti.

Per ilgas buvimas pliaže kenkia sveikatai, be to, kūnas įgauna nešvarią nudegimo spalvą. Tokie žmo­nės, atrodo, nieko daugiau ir nesugeba, kaip tik ištisas dienas drybsoti pliaže.

Nedera vyrams į bendrą pliažą ateiti su labai trumpomis kelnaitėmis, pavyzdžiui, sportiškais trikam­piais. Labiausiai čia tinka įprastos glaudės, juodos ar tamsiai mėlynos spalvos. Labai ryškių neskoningų spalvų kelnaitės, kaip ir pižamos ar chalatai, rodo blogą skonį, neteikia akims pasitenkinimo. Vyrų be­retės ar kiti galvos apdangalai taip pat turėtų būti kuklių spalvų. Ryškias reikėtų imti tik gumines mau­dymosi kepuraites, kad gelbėjimo stočių darbuotojams būtų lengviau stebėti plaukikus. Guminės kepuraitės, išlipus iš vandens, tuoj pat nuo galvos nusiimamos.

Moterų maudymosi kostiumai gali būti ir spalvin­gesni. Tačiau ir jie paprastai daugiau būva dengiamos spalvos ir dengiamos formos. Visokie įmantrūs ir keisto sukirpimo maudymosi kostiumai žemina moters oru­mą. Geriausia, kai jie yra vilnoniai. Marškonių me­džiagų, ypač baltos spalvos, maudymosi kostiumų rei­kia vengti, nes jie sušlapę persišviečia.

Pliaže moterims jokiu būdu nedera būti su apa­tiniais rūbais. Apie maudymąsi su tokiu apdaru, ypač vyrų akivaizdoje, ir kalbos negali būti.

Kaip pliaže kaitintis? Ir vyrams, ir moterims gali­ma duoti bendrų patarimų. Pirmiausia, vietą kaitintis patariama pasirinkti ne prie tako ar kito praėjimo, bet nuošaliau. Be to, reikia vengti nekuklių pozų, rėkavi­mo, per garsaus kalbėjimo, kvatojimosi. Juk aplink yra ir daugiau žmonių, kuriuos visa tai gali suerzinti, supykinti.

Nejautrumas, nekuklumas pliaže parodo žmogaus nekultūringumą. Kaip bjauriai atrodo, pavyzdžiui, kaitinimasis visaip vartaliojantis, apsikabinus, susiglaudus, rankas ar kojas uždėjus ant savo draugo ar drau­gės, rodymas pirštais į praeinančiuosius ar greta esan­čius kitus žmones.

Kaitintis saulėje reikia palaipsniui. Pirmą dieną pabūti 5 minutes, antrą dieną – dvigubai ilgiau ir t. t. Svarbiausia – nepersikaitinti, nenusideginti, nes ga­lima susirgti. Geriausia pirmomis dienomis saulėje de­gintis atokiau pliažo, kad savo baltumu neišsiskirtume iš kitų tarpo.

Tose pliažo vietose, kur yra daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, nedera žaisti sviediniu, nes galima užgauti ar net sužeisti besikaitinančius. Žaidimams reikia pasirinkti nuošalesnę vietą. Labai blogą įspūdį daro į pliažą atėję jaunuoliai, kurie, nesiskaitydami su kitais, pradeda žaisti, išdykauti, rėkauti, vieni kitus šaukti taip, kad jau po penkių minučių aplinkiniai sužino visų vardus ir pavardes. Tokie jaunuoliai, jaus­dami, kad visi juos stebi, kartais net ima stengtis publikai rodyti savo meną veiksmais ir žodžiais – vienas prašmatniai, kitas dar prašmatniau.

Išlipus iš vandens, nedera bėgioti tarp besikaitinan­čiųjų saulėje, nes ant jų kris nuo šlapio kūno van­dens lašai.

Porą žodžių reikia pasakyti ir apie švarą. Jeigu jau žmogus pats nemėgsta švaros, tai, eidamas į viešą vietą, bent kitus turi gerbti. Jokio estetinio pasigėrė­jimo nejaučiame, matydami žmogų šluostantis dė­mėtu nešvariu rankšluosčiu, atėjusį į pliažą nešvario­mis kojomis, vilkintį nešvariais, suplyšusiais apatiniais drabužiais.

Bendruose pliažuose paprastai yra nusirengimo ka­binos. Jei tokių kabinų nėra, tai nusirengti drabužius ir užsivilkti maudymosi kostiumus reikia taip, kad netektų rausti ir pašaliniams, ir vyrams dėl savo žmo­nų ar žmonoms dėl savo vyrų.

Pliaže geriausia būti ne vieniems. Ypač tai liečia moteris. Šiuo atveju geriausia atvykti su šeima, drau­gais ar bent pažįstamais.

Kalbant apie laikymąsi pliaže, negalima nepaminėti vieno labai svarbaus dalyko, dėl kurio kartais kenčia dailesnės moterys. Tai vyrų įžūlumas – užkabinėjimas, kalbinimas, siūlymasis susipažinti ir t. t. Nerei­kia net aiškinti, kad taip elgtis labai negražu. Žmo­nės, užkabinėjantys kitos lyties asmenis, tiesiog ne­gerbia tų, kuriuos užkabina. Susipažinti visada galima rasti tinkamesnę formą. Kultūringas elgesys reikalau­ja didelio susivaldymo, drausmės, mokėjimo gerbti kitus ir save.

Ne visuose kurortuose yra atskiri pliažai moterims ir vyrams. Atskiruose pliažuose žmonės gali jaustis natūraliau, būti arčiau gamtos. Kalbant apie atskirus vyrų ir moterų pliažus, reikia paminėti keletą pasi­taikančių negerovių, pirmiausia, kai kurių asmenų per didelį smalsumą, vulgarų domėjimąsi kitos lyties asmenimis. Neretai galima pamatyti Palangos pliaže vyrų, kurie stengiasi būti arti moterų pliažo ir netgi per žiūronus stebėti besikaitinančias ir besimaudančias moteris. Labai nekultūringa vyrams eiti tyčia arti moterų pliažo ar moterims arti vyrų pliažo. Žmonės, kurie tai daro, parodo savo menkavertiškumą, dvasios skurdumą. Tačiau labai nekultūringa ir per daug žiau­riai elgtis su įsibrovusiais ne į savo pliažą. Juk labai dažnai iš toliau atvykę žmonės nežino pliažų išdės­tymo, be to, neretai ir paklysta. Šiuo atveju paklydusiam reikia parodyti kelią, paaiškinti, kad jis einąs ne į savo pliažą.

Pliaže, ypač rytais išsimaudžius, patariama pasi­mankštinti. Vidudienį, kaitrų metu, kai dauguma kai­tinasi saulėje, jokių netvarkingų bėginėjimų, šokinėjimų, kad ir sportinių žaidimų, ritinėjimųsi, boksavimųsi, šūkavimų neturėtų būti. Moterų ir vyrų pliažai yra įrengti tam, kad žmonės juose galėtų maudytis ir kaitintis nuogi. Tačiau visą laiką nuogiems ir tokiuose pliažuose nepatariama būti. Pavyzdžiui, vaikščiojant geriau būti su chalatu ar pižama.

Nepatariama nuogiems arba ir su maudymosi kos­tiumais, išlipus iš vandens, tuoj pat gulti ant smėlio. Tai bus ne kas kita, kaip purvinimasis. Taip pat nedera pliaže valgyti, nes vėjas tuoj pat apneša valgį smėliu. Labai nekultūringa pliaže palikti nuograužas, nuorū­kas, popiergalius, įvairių vaisių lupenas, vyšnių kau­liukus, butelius ir t. t. Gamtą, kuri mums teikia tiek daug malonumo, turime išmokti gerbti. Be to, ir pa­tiems, ir kitiems žmonėms bus nemalonu ateiti į pri­šiukšlintą vietą.

 

Motinos ir jų vaikai pliaže

 

Yra motinų, kurios vedasi į moterų pliažą vyres­nius kaip dvejų metų sūnus. Nusivedusios tokio amžiaus berniukus į moterų pliažą, jos daro jiems didelę moralinę žalą. Motinos turi atsiminti, kad plia­že yra ir daugiau moterų. Toms kitoms moterims bus labai nemalonu būti neapsivilkusioms tokių paaugusių berniukų akivaizdoje. Tačiau didžiausia žala yra da­roma patiems berniukams. Jie kartais apsimeta nieko nesuprantą ir nematą, o iš tikrųjų viską supranta ir įsimena.

Moterys gali vestis į moterų pliažą berniukus tik iki dvejų metų amžiaus. Nuo dvejų metų amžiaus vaikas jau geriau atsimena, ir nuo to laiko patirti įspūdžiai gali išlikti jam visą gyvenimą.

Į vyrų pliažą nedera vestis jokio amžiaus mer­gaičių.

 

Maudantis

 

Maudantis reikia galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus. Plaukioti turime taip, kad neužgautume ir neaptaškytume kitų žmonių. Nelabai gražu, kai van­denyje moterys plaukia susikibusios su vyrais ar vie­ni kitus plukdo, laiko, nešioja ir t. t. Apskritai, mau­dantis reikia laikytis tvarkos, būti kukliems.

 

Fotografavimasis

 

Fotografuotis su maudymosi kostiumais pajūryje paprastai priimta. Tik čia pozos turi būti kuklios, nuotrauka tvarkinga, estetiška.

Svetimus, nepažįstamus be jų leidimo fotografuoti netinka ir nemandagu.

 

Sveikinimasis pliaže

 

Nors mes maudymosi kostiumais apsivilkusius savo pažįstamus vos beatpažįstame, vis tiek turime pasi­sveikinti kad ir galvos linktelėjimu. Jaunesnieji svei­kina vyresniuosius, vyrai pirmieji sveikina moteris.

 

Kurorto mieste

 

Kurorto mieste poilsiautojai susilieja su vietiniais gyventojais. Kurorto miestas, didesnis ar mažesnis, vis dėlto yra miestas, turįs savo miestišką koloritą, savo būdingą veidą. Kurorto mieste ir poilsiautojai turi laikytis tam tikrų taisyklių. Miesto gatvėmis ne­dera vaikščioti su kambariniais ar naktiniais drabu­žiais, pavyzdžiui, pižamomis ar chalatais, šlepetėmis. Nedera čia iš namų išeiti nesusitvarkiusiems, nesusi­šukavusiems, nenusiskutusiems, kaip kartais pasitaiko Palangoje, kur vos tik iš patalų pakilusios, užmiegoto­mis akimis, suveltais plaukais šeimininkės traukia į parduotuves arba iš turgaus namo bei iš namų į turgų.

 

Apie šunį ar katę

 

Geriausia, žinoma, vykstant į kurortą, nei šuns, nei katės su savimi neimti. Katę vežtis prie jūros visai nepatariama, nes šis gyvulys arti vandens blogai jaučiasi. Šunį vedžiotis pliaže labai įžūlu. Juk šuo bėgioja ir plaukioja vandenyje kartu su žmonėmis. Taigi žmonėms šiuo atveju tenka maudytis kartu su svetimu šunim.

Šunį ar katę galima vežtis tik į kaimą pas artimus žmones. Jie, žinoma, kantriai pakels dėl šių gyvulių susidariusius nepatogumus.

 

Iš: Vytautas Soblys. Apie gražų elgesį viešumoje. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960

Parinko Vidas Dusevičius