Konspiracija

Pasakos apie piždiūchus atsirado vadinamuoju normalizacijos laikotarpiu (1969–1987), kai viena Vakarų Vokietijos leidykla kreipėsi į rašytoją Ivaną Klímą su prašymu sudaryti tuo metu draudžiamų spausdinti autorių pasakų antologiją. Vienas tokių autorių buvo ir Václavas Havelas, kuris iki to laiko niekada nieko vaikams nebuvo parašęs. Tvirtino, kad, pirma, vaikams rašyti nemokantis, antra, pasakose pilna drrrakonų, burrrtininkų, karrralių, prrrincesių ir kitų panašių žodžių, o jis prastai taria „r“. Trečia, visą jo laisvą laiką suryja darbas alaus darykloje, kur reikia virti alų. Tačiau paprašytas surado laiko, sukūrė savo personažą, kurio pavadinime nėra raidės „r“, ir taip atsirado pasakojimai vaikams, kupini politinės satyros. Antologija buvo išleista 1978 m.

Atkūrus Čekoslovakijos nepriklausomybę V. Havelas 1990 m. buvo išrinktas prezidentu. Atsiskyrus Čekijai ir Slovakijai 1993 m. vėl kandidatavo ir tapo pirmuoju Čekijos prezidentu. Per dvi prezidento kadencijas (1993–2003) žymiai prisidėjo prie Čekijos įstojimo į NATO (1999) ir ES (pasibaigus kadencijai, 2004).

Prezidentavimo laikotarpiu ir po jo V. Havelas Čekijoje buvo laikomas moraliniu autoritetu; buvo apdovanotas per 20 įvairių valstybių ordinų, keletą kartų buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.

Antrasis piždiūchas pasikvietė į savo kabinetą trečiąjį piždiūchą, šnektelėjo su juo apie šį bei tą, o paskui pasiūlė, kad turėtų kartu pašalinti pirmąjį piždiūchą, nes pirmasis piždiūchas yra pernelyg pasipūtęs ir pernelyg vadovauja kitiems piždiūchams, ir šito daugiau jau nebegalima pakęsti. Trečiasis piždiūchas su tuo sutiko ir prižadėjo antrajam piždiūchui, kad pagelbės pašalinti pirmąjį piždiūchą. Paskui trečiasis piždiūchas parėjo namo pietauti ir viską papasakojo mamai.

Mama jam tarė: „Nebūk kvailas, sūneli, kai pašalinsite pirmąjį piždiūchą, į jo vietą atsistos antrasis piždiūchas, ir su juo bus dar blogiau!“ Trečiasis piždiūchas turėjo pripažinti, kad čia esama tiesos, todėl kitą rytą iškart užėjo į pirmojo piždiūcho kabinetą, šnektelėjo apie šį bei tą, o paskui pasakė, jog antrasis piždiūchas norįs jį pašalinti ir jei jis nenori būti pašalintas, turi padėti jam, trečiajam piždiūchui, pašalinti antrąjį piždiūchą. Pirmasis piždiūchas trečiajam piždiūchui padėkojo ir prižadėjo, kad pagelbės pašalinti antrąjį piždiūchą. Paskui pirmasis piždiūchas parėjo namo pietų ir viską papasakojo mamai.

Mama jam tarė: „Nebūk kvailas, sūneli, kai padėsi trečiajam piždiūchui pašalinti antrąjį piždiūchą, pats vis dėlto pašalintas nebūsi, tačiau trečiasis piždiūchas atsistos į tavo vietą ir ims vadovauti visiems kitiems piždiūchams, o ypač tau!“ Pirmasis piždiūchas turėjo pripažinti, kad čia esama tiesos, ir taip kitos dienos rytą pasišaukė antrąjį piždiūchą į savo kabinetą, šnektelėjo apie šį bei tą, o paskui pasakė, kad trečiasis piždiūchas jam prasitarė, jog antrasis piždiūchas norįs jį pašalinti, ir pasiūlė, kad kaip tik kartu pašalintų antrąjį piždiūchą, tačiau jis ant antrojo piždiūcho nepykstąs ir jo nepašalins, jei antrasis piždiūchas jam prižadėsiąs pagelbėti pašalinant trečiąjį piždiūchą. Antrasis piždiūchas atsiprašydamas kažką sumurmėjo, o paskui, savaime suprantama, prižadėjo pirmajam piždiūchui, kad pagelbės pašalinti trečiąjį piždiūchą.

Tačiau kai viską paskui papasakojo mamai, mama jam tarė: „Nebūk kvailas, sūneli, dabar, kai pirmasis piždiūchas liks savo vietoje, ims dar labiau vadovauti visiems kitiems piždiūchams, o labiausiai tau, nes niekada nepamirš, kad norėjai jį pašalinti.“ Antrasis piždiūchas turėjo pripažinti, kad čia esama tiesos, ir taip kitos dienos rytą pasikvietė į savo kabinetą trečiąjį piždiūchą, šnektelėjo apie šį bei tą, o paskui pasakė, kad pirmasis piždiūchas jam pasakė, kad trečiasis piždiūchas prasitarė, jog antrasis piždiūchas nori jį pašalinti, ir jam pasiūlė, kad kaip tik kartu pašalintų antrąjį piždiūchą, kad jis – pirmasis piždiūchas – ant jo – antrojo piždiūcho – nepykstąs ir jo nepašalins, jei jam pažadės, kad pagelbės pašalinti trečiąjį piždiūchą, ir kad jis – antrasis piždiūchas – ant jo – trečiojo piždiūcho – nepyksta ir jo nepašalins, jei jam pažadės, kad pagelbės pašalinti pirmąjį piždiūchą, su kuriuo taip daugiau jau nebegalima ištverti. Trečiasis piždiūchas atsiprašydamas kažką sumurmėjo, o paskui, savaime suprantama, prižadėjo antrajam piždiūchui, kad pagelbės pašalinti pirmąjį piždiūchą.

Kaip ten buvo toliau, mieli vaikai, papasakoti nebegaliu, nes nustojau šituo domėtis.

Iš: Václav Havel. Pižďuchové. Praha: Meander, 2003

Vertė Aivaras Žukauskas