Rašytojo pastebėjimai

JEZUPS LAGANOVSKIS

Svarbu ne tiek vienoks ar kitoks tavo kūrinio vertinimas, o kiek tas vertinimas yra pagrįstas.

Humoro esmė: ko negali pasakyti rimtai, gali ištarti juokais.

Laureatas ir satyrikas – nesuderinami dalykai. Gali būti arba vienas, arba kitas. Rinkis!

Mūsų literatūra – gera, bėda tik ta, kad gyvenimas nenori į ją lygiuotis.

Laiminga ta mintis, kuri ateina į galvą ryte, vos tik pabudus. Atsikeli ir užrašai. O toji, kuri ateina dieną ką nors dirbant ar einant gatve arba vakare, prieš pat miegą, kurios nesugebi tuojau užrašyti, dažnai pamirštama, ir ji, įsižeidusi dėl tokio nedėmesingumo, niekada daugiau nebeateina į galvą.

Gražios moterys grožinės literatūros kūriniuose paprastai vadinamos šių kūrinių autorių kadaise mylėtų moterų vardais.

Didžiausia mūsų naujosios poezijos produkcijos dalis primena riešutus labai storu kevalu: iš pažiūros riešutas kaip riešutas, bet kai pabandai perkąsti – neperkąsi, greičiau dantis išsilauši, reikia ieškoti plaktuko arba žnyplių, kol vargais negalais randi mažą branduolį. Arba tas riešutas – tuščias. Selekcininkai tokias riešutų rūšis stengiasi išnaikinti, bet kritikai vienas labiau už kitą stengiasi garbinti tokią poeziją.

Knyga – žmonijos išminties saugykla. Taip pat ir kvailysčių.

Apsakyme buvo palyginimas „galva kaip stručio kiaušinis“. Redaktorius paprašė autorių arba pakeisti palyginimą, arba atnešti stručio kiaušinį, kad jis įsitikintų palyginimo tapatumu tikrovei.

Žurnalas pastaruoju metu tapo pastebimai įdomesnis. Skaitytojai nusprendė: matyt, redaktorius neketinęs ilgai dirbti. Iš tiesų: po poros mėnesių jis išėjo į pensiją.

Kaip sunku parašyti puslapį, kai neturi ką pasakyti!

– Šuo – geriausias žmogaus draugas, – tarė dramaturgas, apkabindamas teatro kritiką, nelabai palankiai įvertinusį jo naujausią pjesę.

Vieni išgarsėjo tuo, ką sukūrė, kiti – kad sunaikino tai, ką sukūrė pirmieji.

Jeigu atrodo, kad gyvenimas yra pernelyg trumpas, pradėkite laukti mirties, ir jis taps nepakenčiamai ilgas.

Žvelgiu į vaikus ir stebiuosi: kaip iš tokios mažos, jaukios būtybės kartais gali išaugti didelis niekšas?

Mūsų mirtis turi vieną didelį minusą – ji suteikia džiaugsmo mūsų priešams.

Gyvenimas – liūdnas faktas, nes reikia mirti. Kad mažiau apie tai galvotume, piliečiai, daugiau juokaukime!

Humoro pojūtis rašytojui – labai gera ypatybė. Tik yra tokia bėda: už jį nemoka honoraro.

Jeigu kvailys gali užduoti daugiau klausimų, nei dešimt protingųjų atsakytų, – kaip negerbti kvailių?

Literatūra susideda iš kūrinių, kuriuos visi skaito ir giria, kuriuos visi giria ir niekas neskaito, kuriuos visi skaito, bet niekas negiria, ir pagaliau iš tokių, kurių nei giria, nei skaito.

D. būtų nuostabus vertėjas, jeigu jis mokėtų bent vieną užsienio kalbą.

Talentingas rašytojas nepražus, nesvarbu, kaip jam klotųsi gyvenimas, – jis rūpinsis netalentingaisiais.

Visų šalių satyrikai! Vienykitės kovoje prieš pagrindinį visų laikų žmonijos priešą – kvailumą!

Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis