babelis

ULF STOLTERFOHT

Ulfas Stolterfohtas – iš Švabijos kilęs vokiečių poetas neoavangardistas. Gyvena Berlyne. Šio repo rimais parašyto eilėraščio tema – Europos Sąjungos sostinė, todėl jame esama vietinių realijų (Leopoldo parke XIX amžiuje buvo zoologijos sodas – kai jo savininkai susidūrė su piniginiais sunkumais, jie nusprendė sušerti smulkesnius gyvūnus stambesniems; Zena – per Briuselį tekanti upė).

babelis

(… yra flandrijoj) – o ką mano viešoji opinija: „kaip ir visa,

ką pagamina iš langenscheidto žodyno, visuotinė poema apie babelį

laikytina pakenčiamai sukomponuotu gabalu. lenkiamės iki kelių!“

(panamos & bridžai, kembridžas), arba „rimtas turinys daugiaprasmėj struktūroj

atveria tikrą pajautų jūrą“ (suprasti negalima mesti, talinas) – nors:

„pareiškę šitokią nuomonę privalo atsakyti prieš visuomenę“ (naujasis

cinikas, vinica) – girdit bruzdesį ar aidą? atvirai šnekant,

jau seniai tą gaidą! klausytojau, įtempki ausį, tuojau būgnavimo sulauksi –

dvidešimt ir trim kalbom. kai kuriems tatai per spartu, kai kuriems

per šaižu – todėl dėl visa ko patikrinsim: verstaat u mij?

ja, als u niet te vlug spreekt! dabar lėtai, užsirašai: babelis yra mielas,

keisčiausių skiemenų tėvynė, maždaug amžinos sekminės. čia, vadinas,

jie pirmąsyk pajuto laisvę ir peu a peu profanavo ostiją. kur viskas prasidėjo?

– nagi leopoldyne, žvėryne leo. jie šerdavo vardais („varnais“) vilkus

– šakės! – o dabar kodakas pataiso tavo čyzą už dyką. tiek tenorėjau. tačiau

morfemų keras grasinamai supas virš skvero. pūliniai pučias. šeimynėlė

iš vilniaus tuština bambalį prie belgiškų durų. transilvanijos saksai užstalėj knapso.

ore senprūsių tvyro. kaip vadinsi nepagadinsi: babelis nori pakeisti dievišką sintaksę.

viskas be ryšio. ryklėm apsikarstę vaikšto piliečiai. tatuiruotės vengriškai, gališkai,

adverniškai. man, pavyzdžiui, per visą krūtinę

„šengeno taisyklės liuks“. buvo su sanglaudos fondu toksai reikaliuks.

tiesiai ant kelių guli valonijos pažintinė knygelė. babelis bamba,

proporcijos valdo, o ką tu laimėsi – riestainio skylę, sakau tiesiai šviesiai.

nes nėra abejonių: zenos dugne tyko tritonas, ant kranto tyko rupūžė „jie viską

sugriebs, praris ir kalbas, o kas tada?“ (paskutinė valanda, seda)

Vertė Laurynas Katkus