Civilizuoto pasaulio ženklai

RŪTA ONA SRUOGINIS

Turiu bajoriško kraujo ir užaugau tarp inteligentų. Mano gyvenime buvo daug paveikslų ir džiazo ir niekada nebuvo kolektyvinio sodo ar kilimo ant sienos. Visada galvojau, kad buvau pranašesnė už tuos, kuriems to reikėjo. Tačiau kai vėliau išvydau tam tikrus ženklus, supratau, kad pasaulis, kuriame iki tol gyvenau, buvo tik blyškus tikrosios civilizacijos atspindys, pritilęs brandaus išsivysčiusio pasaulio aidas. Užteko vienąkart tą suvokti, ir kelio atgal jau nebebuvo.

Nė vienas iš dešimties prie stalo sėdinčių žmonių šaukšteliu iš bendro indo kabindamas medų neišterlioja staltiesės (Braga, Portugalija).

Garsios įmonės atstovė užsienio rinkai yra pagyvenusi moteris, kuri neturi vienos rankos (Švedija).

Po vienuolikos valandų skrydžio tiesiai į biurą atvykusios skyriaus vadovės veidas švyti, plaukai gražiai sušukuoti. Ji visiems šypsosi ir klausia, kaip sekasi (Viena, Austrija).

Atidarytame grietinės indelyje niekada nebūna maisto likučių, nes jai pakabinti valgantieji kaskart naudoja atskirą švarų šaukštelį (Štutgartas, Vokietija).

Dideliame restorane su daugybe stalų pietų metu dirba keli padavėjai vyrai. Nė vieno iš jų veide nesimato susirūpinimo, sutrikimo ar nuovargio. Darbas vyksta sklandžiai ir nepriekaištingai (Londonas, Jungtinė Karalystė).

Nors klimatas šaltas, moterų plaštakos yra šviesios, o ne raudonos ar mėlynos (Norvegija).

Ant pusryčių stalo patiekta baltos skrudintos duonos, minkšto sviesto, vienas kietai virtas kiaušinis, stiklinė šviežiai spaustų apelsinų sulčių ir puodelis juodos kavos (Paryžius, Prancūzija).

Visi užvalkalai tiksliai atitinka patalynės dydį. Nėra išlindusio antklodės galo ar į per mažą užvalkalą sugrūstos pagalvės. Svečiams paduodami trijų dydžių rankšluosčiai: mažiausias veidui, vidutinis kojoms, didžiausias kūnui. Visi jie iš vieno rinkinio, yra minkšti ir kvepia (Olandija).

Darbuotojams laiku ir kokybiškai atlikus papildomą užduotį kaip padėka yra užsakoma milžiniško dydžio pica ir keli litrai „Coca-Cola“ (Denveris, JAV).

Pardavėja neužbaigia mikčiojančio žmogaus tariamų žodžių pati, o kantriai palaukia, kol šis baigs sakinį. Su kurčnebyliu klientu ji kalba per vertėją, tačiau žiūri klientui, o ne vertėjui į akis. Niekada nepuola stumti neįgaliojo vežimėlio nepaklaususi pirkėjo, kuris jame sėdi, ar jam reikia pagalbos (Otava, Kanada).

Balionai, kurie per šventę mieste dalijami vaikams, duodami ne vaikui tiesiai į rankas, o vienam iš kartu su juo esančių tėvų (Josu, Pietų Korėja).

Jauno menininko virtuvėje nėra nė vieno puodo prisvilusiu dugnu. Jo marškiniai visada švarūs ir išlyginti (Monopolis, Italija).

Norėdami patikrinti, ar viešoje vietoje esantis tualetas užimtas, žmonės negriebia už rankenos, o pirma pabeldžia į duris. Jei kas nors yra už durų, pasigirsta beldimas, ir žmogus stoja į eilę prie tualeto. Minios žmonių visur ir visada į autobusą įlipa pro priekines duris, o išlipa pro užpakalines (Taivanas).

Ranka rašytas padėkos raštelis ant kokybiško popieriaus (Japonija).

Nusileidus lėktuvui, niekas neploja (Tarptautinis Frankfurto oro uostas).

Į kreipimąsi elektroniniu paštu atsakoma (Vakarų ir Šiaurės Europa, JAV).