Prasidėjusio rudens atgarsiai

VYGANTAS VAREIKIS

Paskutinės rugsėjo dienos, kaip ir pirmasis rudens mėnuo, pažėrė tokių įvykių, kurie suteikė progos pakalbėti politikams, politikos ekspertams, apžvalgininkams, policijos vadams ir vežėjų atstovams, ministrams, sportininkams ir liaudžiai.

Amerikoje politinis Baracko Obamos ir respublikonų susikirtimas privertė apie 800 000 valstybės tarnautojų išeiti nemokamų atostogų, užsidarė nacionaliniai parkai, muziejai, nebeteikiamos viešosios paslaugos. Tai rodo, kad Amerika yra tikros demokratijos šalis, kur prezidento galios neturi lemiamos įtakos kitai valdžios atšakai.

Rugsėjį prasidėjęs Rusijos spaudimas Lietuvai neturėtų stebinti tų, kurie pažįsta Rusiją. Nors Britanijos premjeras Winstonas Churchillis yra kartą pasakęs, kad jis gali atspėti, kada žmonės meluoja – kai sako, kad visą naktį gali gerti šampaną ir nepasigerti, ir kai sako, kad pažįsta Rusiją, – Kremliaus veiksmai Lietuvos atžvilgiu yra prognozuojami.

Sunkvežimių eilėmis prie pasienio postų ir lietuviškų maisto produktų apribojimu siekiama „nubausti“ Lietuvą ir už proamerikietišką orientaciją, ir už Rytų partnerystės projekto, kuriuo siekiama integruoti Ukrainą ir Moldaviją į ES (o tai reikštų Rusijos įtakos sumažėjimą iki XVI amžiaus Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų), palaikymą, už keliamas bylas „Gazpromui“. Ar maža už ką? Kita vertus, Rusija siekia apginti savo rinką ir savo gamintojus ir išstumti konkurentus. BNP augimo prognozės nieko gero nežada, o biudžeto deficitas didėja. Tikrai, skirtingai negu Kremliaus politikai, lietuviškų pieno produktų kokybe Kaliningrado srities gyventojai neabejoja.

Masinis Lietuvos krepšinio federacijos vadovų atsistatydinimas sukėlė diskusijas ne tik tarp sporto žurnalistų ir funkcionierių, bet ir tarp gausių mėgėjų ir atrodė, kad jos dar ilgai nenurims, bet netikėtos rokiruotės Seimo vadovybėje nustelbė ir šį įvykį. Darbo partijos nariai susikeitė vietomis, dar kartą paaiškėjo, kad ši partija yra susieta klientiniais ryšiais, kaip kokia Berlusconi Il Popolo della Libertà ar Putino „Jedinaja Rossija“. Kažkodėl visos populistinės organizacijos mėgsta pasisavinti skambius vardus – darbo, laisvės, teisingumo. Taip ir duos Uspaskichas darbo, Berlusconi – laisvę, o Paksas – teisingumą.

Ir visame šiame naujų įvykių, pritraukusių televizijų, politikų ir, kaip įprasta sakyti, visuomenės dėmesį, sūkuryje kažkur rudens ūkuose išnyksta kruvina Dembavos istorija, iš kurios, atrodo, taip ir nebus pasimokyta. O prasidėjo viskas taip aktyviai – nuo ministro grūmojimų, ūmaus politikų pasipiktinimo, telekomunikacijų bendrovių sutrikimo, paaiškėjus, kad svarbiausias siekis yra gauti pelną, o ne suteikti paslaugas. Kas bus toliau? Kaip vyks kova su narkomanija ir masiniu alkoholizmu? Kaip keisis bausmės recidyvistams ir žudikams? Toje pačioje Amerikoje ne visi žudikai ir prievartautojai sulaukia griežčiausios bausmės, bet koks šimtas metų Rayaus Brookso federaliniame kalėjime – garantuoti. Ir niekas nesako, kad Amerikoje yra mažiau demokratijos negu Lietuvoje.

LRT radijo „Savaitės komentaras“ (X.7)