Oscaro Wilde’o klausimynas

Leonido Donskio, Ernesto Parulskio ir Vlado Braziūno klausimynai

Leonido Donskio

_{2013 07 23 užpildyta anketa}

Spalva? Mėlyna.

Gėlė? Rožė.

Medis? Ąžuolas.

Gamtos objektas? Jūra.

Metų laikas? Ruduo.

Kvapas? Magnolijos.

Brangakmenis? Nefritas.

Vardai, vyriškas ir moteriškas? Aleksandras, Simona.

Dailininkai? Janas van Eyckas, Rogieras van der Weydenas, Hansas Memlingas, Masaccio, Fra Angelico, Piero della Francesca, Antonello da Messina, Leonardo da Vinci, Tiziano, Caravaggio, Peteris Paulis Rubensas, Anthony van Dyckas, Rembrandtas, Fransas Halsas, Janas Vermeeris, Gabrielis Metsu, Vincentas van Goghas, Chaimas Soutine’as, Amedeo Modigliani.

Muzikantai? Apsiribosiu kompozitoriais ir pianistais, nes sąrašas būtų pernelyg ilgas. Kompozitoriai: Johannas Sebastianas Bachas, Wolfgangas Amadeus Mozartas, Ludwigas van Beethovenas, Johannesas Brahmsas, Dmitrijus Šostakovičius, Sergejus Prokofjevas. Atlikėjai: Vladimiras Horowitzas, Emilis Gilelsas, Danielis Barenboimas, Jevgenijus Kisinas, Keithas Jarrettas, Chi-ckas Corea.

Skulptūra? Michelangelo, Constantinas Brâncuşi, Edgaras Degas, Jacques’as Lipchitzas.

Poetai? Poetės? Dante, François Villonas, Williamas Shakespeare’as, Charles’is Baudelaire’as, Aleksandras Puškinas, Michailas Lermontovas, Osipas Mandelštamas, Paulis Celanas, Arsenijus Tarkovskis, Sigitas Geda, Simonas Mundy, Ana Achmatova, Marina Cvetajeva, Bela Achmadulina.

Prozos autoriai? Miguelis de Cervantesas, Jonathanas Swiftas, Voltaire’as, Alainas- René Lesage’as, Victoras Hugo, Honoré de Balzacas, Stendhalis, Fiodoras Dostojevskis, Antonas Čechovas, Michailas Bulgakovas, Jevgenijus Zamiatinas, Michailas Zoščenka, Isaacas Bashevis Singeris, Milanas Kundera.

Romanų veikėjas? Don Kichotas.

Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? XV amžiaus Gente, Briugėje arba Florencijoje; arba XVII amžiaus Amsterdame (neprotestuočiau ir prieš tos epochos Leideną, Delftą ir Harlemą).

Kur norėtumėte gyventi? Jei negalėčiau gyventi Lietuvoje, norėčiau gyventi Flandrijoje arba Italijoje. Miestai: Gentas arba Florencija.

Didžiausias malonumas? Skaityti senas mylimas knygas ir klausytis barokinės muzikos.

Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Jei jis vyriškas – išdidumu, t. y. nesilankstymu niekam ir žodžio laikymusi.

Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Ne vienkartiniu, o giluminiu altruizmu – t. y. egzistencine artimo žmogaus globa, kuria moterys toli pranoksta vyrus.

Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Manipuliatyvumo.

Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Meno istoriku. Jei ne mano rytų europiečio patirtis, Vakaruose gyvendamas toks ir būčiau tapęs.

Kas Jums yra kančia? Nuobodūs ir beprasmiški posėdžiai, taip pat absurdiškos ataskaitos ir biurokratiniai ritualai.

Žaviausi pasaulio žodžiai? Meilė ir draugystė.

Liūdniausi žodžiai? Nereikalingumas ir vienišumas.

Ernesto Parulskio

_{2013 08 02 užpildyta anketa}

Spalva? Visos šešios grynos spalvos.

Gėlė ir medis? Magnolija. Tiksliau, ta magnolijų rūšis, kuri labai panaši į medį su gėlėmis.

Gamtos objektas? Parkas. O dar labiau – parkų planai.

Metų laikas? Vasara.

Kvapas? Grybų, jau paruoštų valgyti.

Brangakmenis? Joks, turbūt. Beveik visuose man patikusiuose juvelyriniuose dirbiniuose brangakmenių nėra arba jie smarkiai paslėpti.

Dailininkai? Kiekvienais metais jų vis daugiau, ir nė vieno neatsisakau, todėl koncentruoto sąrašo pateikti negaliu. Bet kartais iš naujo atrandu senus favoritus. Štai šią vasarą džiugiai laukiu kiekvienos nuotraukos, kurią savo „Facebook“ juostoje paskelbia Remigijus Pačėsa.

Muzikantai? Kvartetas „The Modern Jazz Quartet“ ir jo vibrafonistas Miltas Jacksonas.

Skulptūra? Kaip patiko, taip ir tebepatinka Mindaugo Navako „Kablys“. O ideologiškai svarbiausia, tęstinė Lietuvos skulptūra yra Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“.

Poetai? Poetės? Tomas Venclova.

Prozos autoriai? Prozoje pirmenybę teikiu beletristikai. Ir nekantriausiai laukiu naujų Umberto Eco, Iaino Pearso, P. D. James, Leonido Juzefovičiaus romanų.

Romanų veikėjas? Puaro, Marlou, Dalglišas ir kiti detektyvai, kurių kūrėjai neverčia juos gyventi ypatingai klampaus asmeninio gyvenimo.

Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Dabartinėje.

Kur norėtumėte gyventi? Išskyrus Vilnių? Gerai jaučiuosi XIX a. vidurio–XX a. vidurio pramoniniuose miestuose, tad rinkčiausi Lodzę, Gdynę, Glazgą, Klaipėdą.

Didžiausias malonumas? Malonumas yra kelių komponentų derinys, vieno išskirti negalima. O didžiausi malonumai yra net ne komponentų deriniai, o jų kompleksai.

Kokiu vyrišku ir moterišku bruožu labiausiai žavitės? Humoro jausmu. T. y. tokiu jausmu, kai juokiamasi iš mano bandymų juokauti.

Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Negudraus intrigavimo.

Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Sandėlininku. Dirbau tą darbą kadaise, neblogas.

Kas Jums yra kančia? Kai kenčia kitas, šalia, ir nei pakeisi ką, nei padėsi.

Žaviausi pasaulio žodžiai? Šiandienai – gana.

Liūdniausi žodžiai? Ilsėkis ramybėje.

Vlado Braziūno

_{2013 08 04 užpildyta anketa}

Spalva? Tolimo miško (geriau pro miglą).

Gėlė? Lelija (babutės darželio prie senosios gryčios).

Medis? Sengirių liepa (sodyboj).

Gamtos objektas? Žmogaus neištiesintas upelis. Ir Vilniaus kalvos.

Metų laikas? Bobų vasara. Ar koks kitas. Net Septyni broliai miegantys. Svarbu tik, kad būtinybės atostogauti, ilsėtis, grožėtis ir džiaugtis nebūtų sudraskyti į haikelius.

Kvapas? Tie, kurie daugiau nei kvapai. Ką tik iškeptos naminės duonos ir žiaubere tęžtančio sviesto. Ką tik primelžto pieno. Arba šviežio šieno (svaigiai gulint aukštielninkam namo linguojančioj uorėj – kvapai, šie ir kiti, neatskiriami nuo būsenų, nuo vaizdų ir vaizduotės). Žąsiukams brinkytų žirnių. Ant seklyčios grindų padygusio salyklo, koštuvių. Karšto suplūkto keliuko, arkliašūdžių. Šlapio šuns.

Brangakmenis? Klėties slenksčio.

Vardai, vyriškas ir moteriškas? Ne vardai, o žmonės. Net absurdiškiausią vardą žmogus kartais pataiso.

Dailininkai? Kadaise Goya. Niko Pirosmanis. Jonas Daniliauskas. Iš skulptorių – Stanislovai Kuzma ir Riauba. Pridėčiau ir kitą Stanislovą – fotografą Žvirgždą. Ir jo kolegas Algimantą Aleksandravičių, Romualdą Rakauską bei dar pulkelį.

Muzikantai? Petras Vyšniauskas. Šiaip labiau dainininkai: Ona Vaškaitė-Bluzmienė, Petras Zalanskas, Veronika Povilionienė (man ji dar ir Janulevičiūtė: iš mūsų jaunystės dainavimų). Ar kompozitoriai, tarkim, Algirdas Martinaitis, Bronius Kutavičius. Ir chorvedžiai. Ir visa Dainų šventė.

Skulptūra? Rūpintojėlis. Krikštai. Roberto Antinio (jaunesniojo) paminklas Romui Kalantai.

Poetai? Poetės? Uldis Bėrzinis, Pėteras Brūveris, Daiva Čepauskaitė, Henrikas Algis Čigriejus, Kristijonas Donelaitis, jaunas Sigitas Geda, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Juris Kronbergas, Henrikas Nagys, Alesis Razanavas, Knutas Skujeniekas. Ir dar daug. Ne vien baltų-slavų

prokalbės palikuonių. Tarkim, Carlas Michaelis Bellmanas su François Villonu, abu labu. Dar pamiršau Kazį Binkį ir Aleksandrą Čaką. Daug ką… Jau nekalbant apie atskirus kai kurių eilėraščius. Bergždžia atsakinėti: tektų vardyt ištisos antologijos turinį.

Prozos autoriai? Nesukant galvos – Lena Eltang, Otaras Čiladzė, Marius Katiliškis, François Rabelais, Mika Waltari. Ir dar nemažai. Ir čia bergždžia. Juolab kad užsienio autorius dažniausiai renkuosi pirmiausia atsižvelgdamas į vertėjų pavardes, tad sąrašas dvigubėtų.

Romanų veikėjas? Šaunusis kareivis Šveikas ir Gargantiua su Pantagriueliu. Ir, be abejo, Krumka, Tado Ivanausko kranklys. Tiesa, šis ne visai romano.

Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Man gyventi tetinkama tik ši. Brangi: pilna ir mano klaidų. Į kitas užtektų pažintinių komandiruočių.

Kur norėtumėte gyventi? Lietuvoje, geriausia – savo Pasvalio krašte, savo „Šokančių žuvų trobelėj“. Svarbiausia, kad basas po savo kiemą. Man tinka Miłoszo žodžiai apie sėslumą kaip „įgimtą dalyką“. Šiaip savų vietų, pasitikusių jaukiu déjà vu jausmu, esu atpažinęs ir kitur: kokio Vermonto miestelio pakraštį, Sarajevą, Slovakijos ar Gruzijos priekalnių kaimą, Gotlandą… Vis dėlto atrodo, kad ne Lietuvoje tegalėčiau tik pagyventi, ne gyventi. Matyt, būsiu ne to raugo. Dar sėslumo epochos. Prasidėjusios neolite ir štai akyse – per vieno gyvenimo mirksnį – galutinai besibaigiančios.

Didžiausias malonumas? Ai, pačios žinot.

Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Nuoširdžiu tiesumu.

Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Dosniu intuityviu supratingumu. Ir giedru humoru, „linksmais plaučiais“ – ir moterų, ir vyrų.

Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Aklo ir kurčio teisuoliškumo. Suktos ir kvailos arogancijos („kvailos“ galėjau ir nerašyti: proto ji niekad nerodo), dviveidystės, lipšnaus išskaičiavimo.

Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Irgi savimi. Tik kitokiu.

Kas Jums yra kančia? Būsena, priešinga užsimiršimui, kad negali pakeisti to, kas neatšaukiama: artimiausio pasaulio irimo ir mirimo.

Žaviausi pasaulio žodžiai? Ramybės jums.

Liūdniausi žodžiai? Ramybės jums.

Parengė Akvilė Žilionytė