DALIUS BALTRANAS. Eilės

_{Apie marmurą}

Ar tau lengviau patikėti,

Kad pieno baltumo Kararos marmuras

Yra suakmenėję Jupiterio debesys,

Prieš milijonmečius kažkaip nublokšti

Ant vulkanų sproginėjančiomis votimis

Nusėtos Žemės planetos,

Pergyvenusios ugningą paauglystę?

O gal tau patogiau galvoti,

Kad Jupiterio debesys čia niekuo dėti,

Kad marmuras tėra tik akmuo,

Kurio ląsteliena išaugo švari ir spalvota

Iki raudonos magmos įkaitusiame žemės pilve,

Kad jį išvydę graikai

Išsyk pavadino gražiuoju,

Kad geologai po trijų tūkstančių metų

Jį antrąsyk pakrikštijo

Klinties arba dolomito mineralo kalcitu?

Ar tau labiau priimtina manyti,

Kad marmuras tėra gorgonės Medūzos akyse

Suakmenėjusi titanų mėsa,

Kurios skaidulos tinka dievų skulptūroms,

Šventovėms, altoriams ir vazoms,

Bet netinka ornitocheirų ir brontozaurų fosilijoms,

Patikėjusioms savo gremėzdiškus kūnus

Anglims, smiltainiui ir kalkakmeniui?

O gal tau visų patogiausiai priimtina

Tik žvelgti į pieno baltumo skeveldrą,

Iš akmens skaldyklos šiukšlyno

Išgelbėtą ir parsineštą namo,

Nupraustą ir paguldytą lyg

Dievų pamestas kūdikis

Į sausakimšą knygų lentyną,

Kad penkiais pojūčiais su šeštuoju priešakyje

Jį – pirmapradį ir netašytą –

Kas kartą mėgintum įminti,

Kaip priešistorinės gamtos išgalvotą hieroglifą,

Žmonių pakrikštytą marmuru?

_{2012.III.9–12}

_{Naujieji Emininkai}

●

Sveiki.

Dailės galerija.

Paveikslų drobių laukeliuose

Laksto, lekuoja ir amsi

Mažyčiai idėjų šuneliai,

Uždaryti storų paauksuotų rėmų garduose.

Tuo tarpu dvasia nupenėtos

Nutukę iliuzijos

Demonstruoja savo impozantiškas krūtis, pilvus.

Iš pastozinių potėpių nulipdyti kūnai

Virsta lauk –

Vaduojasi iš ankštų stačiakampių kalėjimų,

Veržiasi laisvėn portretų veidai,

Rankos, nukirstos kojos,

Dažais įmitę plačiapilvės skrybėlės.

Byra aliejuje išmirkę karoliai.

Liula nėriniuotos krūtinės.

Iš pirmo plano lenda

Pirštinėtos alkūnės ir

Centre nebetelpantys pakaklių kaspinai.

Peizažų pastoziniai debesys

Kamuoliais virsta į kambarius.

Sprogusios Saulės ugnies oranžiniai blikai

Nudegina kaimynystėje atsidūrusius

Juodai baltus linoraižinius.

Persigandę aliejiniai raiteliai

Iš cinoberio krauju užtvindytų mūšio laukų

Nušoka ant baltų akrilinių sienų.

Drakonų nukirstos galvos

Krinta nuo riebių temperos kūnų,

Voliojasi po stilizuotomis švento Jurgio kojomis,

Prasibrauna pro ikonos laukus,

Žnekteli ant parodų salės parketo.

Griovimo demonai,

Atrodantys kaip mažos ugniaplaukės mergaitės,

Visais įmanomais būdais

Mėgina pralaužti aliejinių dažų užtvaras,

Prasibrauti lauk,

Apsargdinti ir sudeginti besaikius gyvenimus.

Drobių vienutėse įkalinti

Fantazijų monstrai

Bando kaišioti pirštus,

Flirtuoti su greta tūnančiais šventaisiais ir demonais,

Išrėkti begarses palaiminimų ir prakeiksmų formules

Ant dailės galerijoje

Plačiai prasižiojusių žmonių akių.

Akiniuotos madonos

Su orangutangais ant rankų

Iš Borneo salos

Iš fotografijų džiunglių

Nužvelgia rūsčiomis akimis

Išgalvotas Dievo Motinas Marijas,

Tvarkingai suguldytas

Į šventųjų paveikslų sarkofagus ir kapines,

Lediniais barokiniais pirštais

Čiupinėjančias kūdikių Jėzų lėles,

Žaidžiančias su balta tempera išrasojusiomis lelijomis.

Teptukų išprievartauti nukryžiuotieji,

Patenkinti savo nutapyta kančia,

Mėgaujasi savo romėniškais kryžiais,

Paniekinamai žvelgia į visą žemutinį pasaulį,

Nusidriekusį už paveikslų ribų,

Pasmerktą kasdienybės nukryžiavimams,

Tūkstančiams prasižiojusių stigmų –

Atvirų ir paslėptų po grimo pudra,

Subadytų keiksmažodžių ir prakeikimų peiliais,

Išniekintų mandagiais atsiprašymais ir

Netikrais palinkėjimais.

Sužvėrėję akriliniai angelai

Puola persigandusius demonus,

Kondorų nagais plėšo

Paauksuotas rėmų nugaras,

Nes šiapusybės kosmose

Nelabųjų kaimenės nesuskaičiuojamos,

Kitaip nei apokaliptinėse iliustracijose,

Kur šalia vienišo Belzebubo

Ganosi trys įmitę brontozaurai ir

Dantų iltis galanda du ichtiozaurai,

Koketuojantys dangiškose skerstuvėse

Su įmitusiais serafimais.

Dailės galerijos klientai

Prisimerkia prieš kruopščiai ištapytas

Šventųjų ir monstrų akis,

Paskui tyliai ir ilgai knaisiojasi

Pravertose piniginių sterblėse,

Apsvaigę nuo paveikslų iliuzijų opijaus.

Sveiki.

Tai dailės galerija.

Nuo ryto iki vakaro atidarytas

Fantazijų Žvėrynas,

Kur parduodami ir perkami

Paveikslų narvuose uždaryti

Vaizduotės fantomai.

Egzotiškų idėjų fauna

Neprašo nei grūdų, nei vandens, nei mėsos.

Nebyli, nesugebanti net tylomis atsidusti.

Gali gyvuoti ir be šviesos –

Kaip giliavandenės Marianų įdubų žuvys.

Bet, iliuzijų plėšrūnus ir žolėdžius

Įkurdinus savo namų kambariuose,

Prirėmus jų narvelius prie apytuščių sienų,

Šviesoje jie be balso spygauja, murma, riaumoja

Tiesiai į tavo girdinčias akis

Bežode spalvų kraujo ir linijų siūlų kalba.

Sveiki.

Tai dailės galerija…

2012.II.24–III.7

Naujieji Elmininkai–Vilnius