Kiek mokame už naujienas?
ERIC METAXAS
Kiek mokame už kasdien žiūrimas ar skaitomas naujienas? Kalbu ne apie kabelinės televizijos sąskaitas, ne apie „The Wall Street Journal“ ar vietinių laikraščių prenumeratą. Kalbu apie tai, ką mano kolega ir bičiulis Roberto Rivera vadina naujienų žiūrėjimo „fizine kaina“.
Spėju, kad nesunkiai galite įsivaizduoti tokį scenarijų: grįžote namo iš darbo (arba ką tik paguldėte vaikus miegoti) ir įsijungėte televizorių. Įsijungiate kurią nors naujienų laidą, o joje gvildenamas neseniai priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl santuokos. Paskui rodomas naujausias reportažas apie įvykius kur nors Vidurio Rytuose, jame gausu kraujo ir žudynių vaizdų. O paskui išgirstat, kad Kalifornijos valstija ką tik patvirtino įstatymo projektą, kuriuo mokykloms nurodoma leisti translyčiams mokiniams patiems nuspręsti, kuriuo tualetu naudotis.
Ir kaipgi pasijuntat? Supykstat? Galbūt imat ginčytis su televizoriumi? O tuo metu kitame kambaryje triukšmauja vaikai, kurie jau seniausiai turėjo miegoti… Taigi, ko gero, tokių naujienų sukeltą susierzinimą išliejate piktu riktelėjimu: „Tylos!“, kuris nuskamba garsiau ir ne taip maloniai, negu ketinot.
Negana to, blogų moralinių, politinių ir ekonominių naujienų kaupimasis jums įvaro baimės. Imate manyti, kad valstybė, kultūra ir visa, kas jums brangu, traukiasi visiems laikams. Pradeda apimti neviltis.
O dėl naujienų patiriamas stresas turi fizinių padarinių. „The Huffington Post“ paskelbtame straipsnyje, kaip dorotis su naujienų sukeliamu stresu, psichologė Deborah Rozman teigia: „Nuolatinis neigiamų emocijų kaupimas paskatina pernelyg didelį streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, pasklidimą po kūną… Dėl to galime imti prastai miegoti, jaustis sutrikę, pavargę ar susierzinę, patirti sąmonės aptemimą, o mūsų imuninė sistema gali nusilpti.
Ilgalaikis tokios būsenos poveikis gali sukelti virtinę fizinių negalavimo simptomų: galvos skausmą, gastrointestinalinius sutrikimus, streso skatinamą valgymą, metabolinį sindromą, aukštą kraujo spaudimą, panikos priepuolius, depresiją ir nemigą – šiuolaikines chroniškas ligas.“
Eina sau. O vis dėlto ką mums daryti? Pirmiausia tikrai nesiūlau liautis žiūrėjus ar skaičius naujienas. Ekonomikos ar sveikatos apsaugos naujienas žinoti naudinga. Mums visiems reikia ir netgi būtina nutuokti, kas vyksta valdžioje, mokyklose ir kultūriniame gyvenime.
Tačiau pasiūlyčiau keletą paprastų dalykų. Pirma – skirkite tam mažiau dėmesio. Apribokite prie televizoriaus ar kompiuterio praleidžiamą laiką. Tik labai nedaugelis pranešimų, kad ir kaip jie būtų pateikiami žiniasklaidoje, yra iš tiesų „skubūs“. Kodėl nepabandžius nuo naujienų pailsėti, tarkim, kiekvieną sekmadienį? Jeigu sekmadienis netinka, pasirinkit kurią kitą savaitės dieną ir to laikykitės.
Antra – jeigu jaučiat, kad naujienos jums kelia stresą, stabtelkit ir vietoj jų imkitės kokios fizinės veiklos. Eikit su vaikais pamėtyti į krepšį. Arba pasivaikščiokit. Nuravėkit daržą ar nueikit paplaukioti.
O trečia, ir dar geriau, – atsitraukite ir pasimelskite. Kaip pasakytų Chuckas Colsonas, naujienos, kaip niekas kitas, turėtų mus ne varyti iš proto, o parklupdyti maldai. Ne šiaip sau Laiške filipiečiams (4, 6–7) Paulius mums sako: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“
Galiausiai – nepasiduokite nevilčiai. Laikykitės savo! Jėzus žadėjo, kad mums teks patirti šio pasaulio išmėginimų ir suspaudimų, tačiau Jis mums taip pat pasakė, kad Jis nugalėjo pasaulį. O tai gera naujiena.
„BreakPoint“, VII.10
Vertė Kęstutis Pulokas
