REINER KUNZE. Eilės
Poetų leidėjas
Ryszardui Krynickiui
Kad gyvuotų poezija savo gyvenimu rizikuoti
Parduoti pusę bibliotekos kad vieną knygą išspausdintum
Ją susiūtum savo gyvenimo siūlu
Reakcija į skundiko eilėraštį
Laimėtas vienas puslapis knygoje
Prarastas vienas žmogus gyvenime
(Mažiausiai vienas)
Ledo lytys
Petys prie peties ne pirmą dieną braunasi per slėnį jų banda
ir žvanga
Japoniškos šventovės sodas balandyje
Uniformuoti mokiniai paklusnūs vimpelams
Skersai ir išilgai driekiasi juodos siūlės per nubirusių žiedlapių baltumą
Ir siūlui nėra galo
Daina
Lyg melstųsi upelis pievose, šitiek užutėkių išklūpėjo
O metai nužydėjo
Prie tuopų užtvankos tvenkiasi vėjas
Taika
Slėnyje balto laivo baltas kaminas virš medžių kaminas su kūju ir pjautuvu prieš mano langą kūjis ir pjautuvas tyliai visur
Apyaušryje
Kerta miegą gaidys
Taip plonai jo riksmas išplaktas, kad pro ašmenis žvilga sapno nagas
Tu tikiesi, kad gaidys nutols į nuovargius kitus ir kad ant tavojo tankus atolas sužels
Jau su šita vėliava
Heinrichui Oberreuteriui
Kai kas mieliausiai būtų ją nuo vėjo atkalbėjęs
Bet mes pasitikėjom juo
Mes laukėme vienos šalies su viena vėliava
Šitos šalies, kuri patikima, su vėliava, kuri ramybę duoda
Laiškas iš Saksonijos 1983
Jie atskiria kapus nuo bažnyčių būtinybę nuo blogio
Jie pasitiki tik mirusiais
Manhatanas darganoje
Tarsi norėtų Dievas jį nustumti nuplukdyti nutirpinti
Tokia daugybė bokštų be varpų
Namibijos plokštikalnis
Kur šviesa leidžia šaknis
Kur šviesa peržiemoja ant stiebo
Kur pro juodus dygliakrūmių debesis šviesa skverbias iš apačios
Vertė Vytautas Karalius