GINTAUTAS LESEVIČIUS. Eilės
Vienaragio Čarlio gundymas
Čarli, tavo akys liūdesio pilnos šnairuoja kreivai, Nevalia spalvint pasaulio pilkai. Čarli, jei žemė iš po kojų slys, nebūk bailys, Aš žinau, kas tavo sielvartą išbaidys. Tau tereikia… Ir viskas, ko tau reikia… Tai įkišti bananą į savo ausį! Bananą į savo ausį. Į mylimiausią ausį – prinokusį bananą!
Kai tik taip padarysi, Čarli, tu pamatysi, Kaip debesys nuplauks. Švystels vėl saulė, jos spinduliai pasaulio Blogį apšvies. Jei tik bananas tavo ausį lies!.. Tad paskubėk ir įkiški bananą į savo ausį.
(praluptų bananų choras) Kiški bananą į savo ausį, Tiktai neklauski – kodėl? Tiesiog įkiški bananą į savo ausį, Tik jau neklauski – kodėl?
Baimėje gyvendamas netapsi tu laimingas, Bet įkištas į ausį bananas rūpestingas – Praskaidrina mintis, Tau nebaisi mirtis, Kančias nuramins Ir tau darkart primins…
(praluptų bananų choras) Kiški bananą į savo ausį, Tiktai neklauski – kodėl? Tiesiog įkiški bananą į savo ausį, Tik jau neklauski – kodėl?
2Rnius
durnius neparašo nei prozos nei pozos bet pozą reikia turėti durnių nėra durnumo būsena: lyg ką tik išėjus iš durnyno su siuvama byla „2Rnius;)“ nereikia stumti dūros nes durnių nėra chameleonai vabzdžiai maldininkai turi savo pozas kuriose gali pasislėpti o tu durneli neturi niekur nepasislėpsi toks niekingas su savo poezija lyg proza ką ten poezija?! nes gal šio eilėraščio durniai taip pat neskaito nes pagalvojus apie kitą durnių apima toks pat nesaugumo jausmas kaip namie durnyne kur durnių nėra gyvenant ant durniaus kai jau niekas tavęs net durnium nelaiko nes durnių iš viso nėra nu nėr jų 2Rnių nėra