Pasaulinės filosofijos minties antologija

VU, VGTU, KTU, VDU, LEU, ŠU filosofijos tyrėjai ėmėsi iniciatyvos ir susitelkę draugėn bei bendradarbiaudami su ESFA mokslininkais parengė pasaulinės filosofinės minties antologijos I tomą. Tai analogo neturintis projektas. Antologijoje yra daug puikių tekstų, kuriuos tikrai verta įdėmiai skaityti. Siūlytume atkreipti dėmesį į tekstus, kuriuose išryškėja dabartiniu metu mandagiai nutylimas arba sąmoningai ir nesąmoningai iškraipomas klausimas: „Ką aš žinau apie pasaulį?“ Juk mes daugiau apie pasaulį nežinome, negu žinome, ir kaip tik tai liudija garsusis Sokrato pasakymas: „Žinau, kad nieko nežinau.“ Priimdami ribas, kurių negalime pakeisti, artėsime prie pasaulio ir suprasime jį. Gebėsime sąmoningai suvokti ir savarankiškai bei kritiškai vertinti šiandieninę Europą grindžiančias filosofines ir politines idėjas.

Graudu, bet apie pasaulį nenorėčiau žinoti NIEKO. Vis prisimenu savo vaikystę, kai tikėjau, kad gyvenimas yra pasakiškas, užaugusi turėsiu nuosavą princą su ne vienu baltu žirgu, užsidirbsiu daug pinigų, nusipirksiu nuostabų namą ir turėsiu daug vaikų. Deja, princai būna asilai, norint užsidirbti, reikia išleisti visus skolintus pinigus mokslams, už namą teks mokėti aukso maišeliais, o gimdyti skauda. Jei rimtai, žinojimas skaudina, bet toks yra gyvenimas. Kasdien esu pasiryžusi sužinoti kažką dar, nors ir pro sukąstus dantis. Hannah Arendt

Pasaulyje yra 6 žemynai, viename iš jų gyvenu aš – Europoje. Dar tiksliau – Lietuvoje, Europos šalyje. Pasaulyje vyrauja 4 vandenynai, tai Atlanto, Arkties, Ramusis ir Indijos. Bet dabar ne apie geografiją norėčiau papasakoti, bet apie pasaulyje gyvenančius žmones ir jų įtaką jam. Žmonės Žemėje atsirado prieš milijonus metų. Laikui bėgant jie vystėsi ir atrasdavo naujų sugebėjimų, suprasdavo, kad gali jausti ne tik skausmą, bet ir meilę, gerumą, pyktį. Susidarydavo gentys, po kiek laiko jos pradėjo kurti miestus, taip didėdavo jų gretos ir susikurdavo šalys, jose atsirasdavo ūkininkystė, gyvulininkystė, amatininkystė ir t. t. Prasidėjo karai tarp šalių, mirdavo daugybė žmonių, įvyko net du pasauliniai karai, o tarp jų būdavo ir kitų karų. Tai privedė prie pasaulio pasikeitimo, vienos šalys susidraugavo, kitos iki šiol pykstasi. Be abejonės, pasaulį, mano manymu, sudaro ne tik Žemė, bet ir kosmosas, visos kitos planetos, besisukiojančios aplink Saulę. Galbūt kada nors visi galės nuskrist į kosmosą. Antanas Smetona

Šiaip ar taip, aš esu maža pasaulio dalis. Visi žmonės yra pasaulio dalis, tačiau ne visi tai supranta. Jie šiukšlina, myža į upes ir taip teršia mūsų aplinką. Aš žinau, kad pasaulį sukūrė Dievas, kuris išsivystė iš beždžionės per fizinę evoliuciją. Atsirado tada saulė ir tada iš dvasios gimiau aš. Ši teorija tik įrodo, kad nieko aš nežinau. Niekas nežino ir nenori žinoti, nes bijo. Aš skirčiau dvasinį ir fizinį pasaulius. Kol kas neišvysčiau nei vieno, nei kito. Protas yra vienas svarbiausių žmogaus organų ar įrankių pasauliui pažinti. Noriu daug keliauti ir pažinti jį kuo įvairesnį. Tikiu, kad man pavyks, nes esu tikras karys ir laikau rankoje kardą. René Descartes

Kaip sakoma, kuo daugiau žmonės žino apie pasaulį, tuo daugiau jie nori žinoti. Šią mintį ne kartą ir ne du kartojo filosofai, mokslininkai, tyrinėtojai įvairiausiuose kūriniuose, netgi japoniškuose komiksuose. Tačiau atsakyti į klausimą „Ką aš žinau apie pasaulį?“ sudėtinga net ir labiausiai išsilavinusiems žmonėms. Juk tai filosofinis klausimas. Gelminio atsinaujinimo klausimas. Ar tik tai, ką mes matome, ar tai, ką mes žinome iš bendro išsilavinimo programų? Mano manymu, pasaulis yra tai, kas mums yra priimtina. Kiekvienas asmuo susikuria gyvenimo idealą, galimybes ir tai galime laikyti žmogaus sukurtu „dirbtiniu“ pasauliu. Ką aš žinau apie savo pasaulį? Ogi nieko. Umberto Eco

Kad ir kaip būtų sunku gyventi tokioje nežinomybėje, vietoje, kur tiek daug garsų, kvapų, valstybių, daiktų… (O iš tiesų yra tuščia.) Yra dalykų, kuriais galime pasinaudoti, kad būtų lengviau – tai, ką jau žinome patys, tai, ką prisimename, ką sužinome iš kitų, jų klaidos, iš kurių galime bandyti pasimokyti patys… ir taip išmokti gyventi pasaulyje (tokioje paslaptingoje vietoje), susikurti savo tvarką, savo teisybę, savo valstybę. Padaryti, kad pasaulis atrodytų ne tuščias, o pilnas bendro gėrio, bendruomeninio solidarumo. Tikiuosi, nesupyksite, kad dėstau ne geografinius faktus, o šiek tiek į viską pažiūrėjau kitaip. Tokios buvo mano idėjos. Platonas

Dauguma žmonių gyvena taip, tarsi pasaulis būtų jų. Tačiau žmonės konkurentai jokiu būdu nesulauks sėkmės gyvenime, nes jie ir komandinis darbas – nesuderinami. Iš viso, jeigu pagalvoji apie pasaulį kaip apie komandą, tai jeigu joje yra tokių kaip anksčiau minėtų žmonių (žmonių konkurentų), komanda negalės būti vieninga. Todėl pasaulis yra suskirstytas į daug mažų komandų, didelių, mažų ir ne visai mažų, bet ne visai ir didelių šalių. Alasdair Mac-Intyre

Įsijungiu televizorių, tiksliau, žinias ir pamatau labai daug nelaimių, kurios sukrečia pasaulį. Ten pasakojama, kaip vienos šalys skursta ar jas užtvindo potvyniai, o kitos šalys džiaugiasi, nes turi nuostabų gyvenimą. Dar žinau, kad pasaulyje gyvena daugybė žmonių, bet tiek pat žmonių ir miršta. Pasaulyje yra ir daug šalių, ežerų, upių, galių. Michel Foucault

Nekenčiu šio pasaulio! Nes niekada negali žinoti, kas bus po akimirkos. Nes nesi tikras, ar rytoj tavęs neišduos draugas. Ar nauji pažįstami nesupjaustys tavęs organams. Ar nemirsi rytoj. Gyveni ir spėlioji, ir tikiesi, kad vėliau bus geriau. Bet pasaulis – tai ne pasaka, ne filmukas, kur visi gyvena iki senatvės. Friedrich Nietzsche

Kiekvieno žmogaus likimas jau yra nulemtas, yra nulemti mūsų likimai. Man pačiam teko tuo įsitikinti. Tikiu visokiom būrėjom ir pranašais, nes mano mamos ir mano gyvenimas labai keistas ir kartą mama nuėjo pas būrėją (gali iš delno skaityti, iš kavos tirščių, truputį iš taro kortų ir t. t.) ir ši pasakė, kas bus po poros metų – viskas įvyko. Tiesiog mūsų likimas yra nulemtas ir jeigu mes jam priešinamės – dažniausiai bandome pakeisti savo likimą, tie žmonės, kurie išgirsta apie savo ateitį ir netiki tokiais dalykais – tai nutinka įvairių blogų dalykų. Gal taip ir sukasi pasaulis. Ne nuo mūsų priklauso pasaulio gyvenimas. Ir kažkas, kažkas neįvardijamo, kas nulemia visa ką. Tai neturi vieno pavadinimo. Nežinomas prie mamos prisirišęs filosofas

Pasaulis, Žemė – tai didžiulis burbulas, į kurį, vos tik gimę, mes įpučiame mažytį savo burbuliuką. Peter Sloterdijk

Kai aš pirmą kartą pamačiau pirmuosius vaizdelius, kai išgirdau pirmuosius garsus, prasidėjo mano geriausias laiko tarpas – gyvenimas. Klausimai apie pasaulį ir jo prasmę manęs, žinoma, nevargino. Nevargino taip, kaip tai yra dabar. Augdamas, ugdydamas savo asmenybę, siekiančią aukštumų ir pripažinimo, aš ėmiau labiau mąstyti apie pasaulį. Jis yra įvairiapusiškas: vieniems rožėmis klotas, kitiems – akmenimis grįstas. Kokį mes jį turime ir susikursime, priklauso tik nuo mūsų pačių, nuo mūsų pamatų, nuo dabar. Pasaulis, kalbant ne iš mokslo pusės, o ir iš jos, yra nuostabus, be galo spalvotas, gražus, įspūdingas, jame verta gyventi. Gyventi, kad paliktume bent menkiausią savo būties ženklą, o gal ir pavardę filosofijos istorijos vadovėliuose. Turbūt neatsiras tokia grupė žmonių, kurie iš viso nenorės palikti pėdsako gyvenime. Į pasaulį reikia žvelgti su šypsena veide, o jis atsakys tuo pačiu, t. y. gyventi ir turėti tik optimistišką suvokimą apie pasaulį ir jo prasmę. Kiekviena asmenybė turi skirtingą požiūrį į pasaulį ir juo vadovaujasi. Manau, kad mano požiūris ir suvokimas leis man palikti išskirtinę žymę po gyvenimo. Augustinas iš Hipono

Pasaulis – toks padaras, kurį reikia prisijaukinti. Sunkiai ir iš lėto. Bet vėliau tai taps geriausiu dalyku tavo gyvenime. Jis niekuomet nedings, neišeis pas kitą, neatleis iš darbo ir nelieps susimokėti nuomos, bet karštą dieną atpalaiduos staigiu smulkiu lietučiu, pašlamės lapais rudenį ar žiemą įsitempęs į pusnį pasakys: „Neskubėk, sustok minutę.“ Lucijus Anėjus Seneka

Pasaulyje yra daug skirtingų tautų, kurios yra įsikūrusios įvairiuose kampeliuose. Todėl yra ir skirtingų kultūrų, ir nuostabių pasaulio stebuklų, kuriuos sukūrė tos tautos. Taip atsirado septyni pasaulio stebuklai. Kiekvienas stebuklas atspindi tos tautos kultūrą, papročius. Dabar iš senųjų pasaulio stebuklų liko tik Egipto piramidės. Žmonių kultūra visą laiką keitėsi ir keisis. Ir net kai liko tik vienas pasaulio stebuklas, žmonija vis kūrė ir statė naujus. Šiais laikais kai kurie žmonės nebevertina mūsų protėvių palikimo ir sutelkia savo dėmesį į modernizuotą ir palengvintą gyvenimą. Bet gal šitas modernizuotas gyvenimas padės sukurti mūsų pasauliui naujus pasaulio stebuklus? Martin Heidegger

Daugelis pasaulį suvokia skirtingai, visi gyvena pagal save, mažai dėmesio kreipdami į kitus. Mano manymu, didžiausią įtaką žmogui daro paauglystė, kurioje gali atsirasti naujų dalykų, kurių nežinojai. Pasaulyje kone 90 % gyvena tuo pačiu gyvenimo ritmu: darbas, namai, miegas, maistas. Žmonės visai nesusimąsto apie kosmosą. Ar ten yra gyvybė? Niekas į šį klausimą nesugebėjo atsakyti. Šiais laikais mažėja žmonių noras kurti šeimas… Kodėl taip vyksta? Žmonės tai daro, kelia klausimus, bet retai juos sprendžia. Taip ir su pasauliu, jis painus, sunkus, nesuvokiamas. Sigmund Freud

Pasaulis didelis, apvalus, žaliai mėlynas, taip jį supranta vaikai. Tėvai nuo mažens moko vaikus įvairių dalykų apie pasaulį. Jis susiformavo prieš 4,6 mlrd. metų iš įvairių dulkių ir atliekų, vėliau jis formavosi ir kito, keitėsi atmosferos slėgis, oras, sudėtis, savybės. Ir štai mes čia, gyvename jame. Pasaulyje daug žmonių, kaip dubenyje dribsnių su pienu, yra gerų, dorų ir sąžiningų, yra nesąžiningų, neteisingų ir nedorų. Žmonių pareiga – surasti tarpusavio harmoniją, kitaip šis pasaulis žlugs ir nieko nebeliks iš to, ką mūsų protėviai tiek laiko kentė ir statė. Žmonės privalo pratęsti pasaulio raidą ir jo brandą, kad mūsų palikuonys turėtų pastogę ir geras sąlygas pratęsti tai, ką mes tęsėme būdami jų amžiaus. Pasaulyje privalo būti išlaikyta harmonija ir taika. Laikykimės hipotetinio ir kategorinio imperatyvo. Immanuel Kant

Nieko apie jį nežinau, nes visur yra melas, užknisa mane valdžia, supuvusi kapitalistinė sistema, kuri, prižadu, degs pragaro ugnyse. Aš apie pasaulį galiu tik numanyti arba atskirti tiesą nuo melo, bet prižadu, kad tai tuoj pasikeis. Keitimasis artėja, o mes būsime jo viduje ir tada galėsime būti savo likimo kalviais, tapti vergais ar patobulėti (pakilti). Taigi spręskite šitą galvosūkį greičiau, nes aplink… tik galim suvokti medžiagų sudėtį, kaip jos sąveikauja, bet kokios pasekmės… tai ateities spėjimas ir būrimo malonumai bei stebuklai yra slepiami nuo mūsų, bet nepraraskim vilties, nes bet kas gali įvykti. Slavoj Žižek

Parengė Vidas Debesevičius