„Mylėkit švelniai ir vaišinkit širdingai“
VYGANTAS VAREIKIS
Nuo šių metų liepos Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai ir bus atsakinga už tai, kad 27 valstybės narės sutartų dėl bendrų sprendimų. Galima sakyti, kad mūsų šalis atliks „privalomąją programą“, nes pirmininkauti ES Tarybai yra kiekvienos valstybės narės pareiga.
Viskas prasidės liepos 5 dieną, kai į Vilnių atvyks Europos Komisijos atstovai. Iš viso per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį Lietuvoje (daugiausia Vilniuje) bus surengta apie 200 susitikimų ir renginių, juose dalyvaus per 25 tūkst. svečių. Uždirbti galės viešbučiai, restoranai, lauko kavinės, taksistai, seniausių profesijų atstovai ir kiti ūkinės veiklos subjektai. „Privalomąją programą“ vertins teisėjai iš Europos, kuriems Lietuva tebelieka kiek egzotiška šalis.
O Vilnius ruošiasi. Neperdedant galima pasakyti, kad dieną naktį Švitrigailos gatvėje burzgia pneumatiniai kūjai, gaudžia sunkiasvorė kelių technika, spūstyse dūsta vairuotojai ir piktinasi gyventojai, kurie negali ramiai miegoti. Ir ne laukdami svečių iš ES ar dėl euro ateities, bet dėl keliamo triukšmo. Vilniaus valdžia užsimojo gautus milijonus sudėti į gatves, kuriomis iš oro uosto į centrą skries diplomatų limuzinai. Ir nesvarbu, kad tie šaligatviai nebuvo tokie jau prasti, palyginti su Pylimo gatve prie stoties ar kur senamiestyje. Pranciškonų gatvė šalia įstabaus architektūrinio ansamblio atrodo tarsi keliai Kaliningrado srityje, bet menkiausio tvarkytojų dėmesio nesulaukia. Tikėkimės, svečiai ja nevaikščios.
Tikėkimės, europiečiai nevažinės ir tarpmiestiniais autobusais, nes netvarka prie Vilniaus autobusų stoties bado akis. Ir jau tikrai garbingieji ES atstovai nesinaudos įmantria Vilniaus viešojo transporto sistema, o judės išskirtinai Vilniaus taksi, kurie 3 kilometrus veža už europietišką kainą – 10 eurų. Dar XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje amerikiečių diplomatą R. W. Heingartnerį Kaune stebino lietuvių vairavimo įpročiai ir kad taksi automobilių taksometrai už tą patį nuvažiuotą atstumą visada rodė skirtingą kainą.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva ir laikinoji sostinė Kaunas užsienio diplomatams buvo egzotiška šalis. „Lietuvos sostinė daro mažo, tikrai vargingo ir aptriušusio Rusijos provincijos miesto įspūdį“, – konstatavo Danijos konsulas E. Bieringas. Prancūzų diplomatas G. Puaux Lietuvą apibūdino kaip „Karaliaučiaus profesorių ir Berlyno gen. štabo kūrinį. [...] Skurdas, menkumas – tokie yra bruožai šios šalies, neturinčios nei kultūros, nei tradicijų, apie ją užsieniečiai sutartinai tvirtina: „Čia nėra žmonių.“
Bet čia arogantiškų prancūzų ar anglosaksų požiūris. Lietuvių politikai, siekdami Europos paramos, užsieniečių atžvilgiu stengdavosi elgtis kitaip. 1926 metais Lietuvos pasiuntinys Paryžiuje P. Klimas rašydamas apie būsimą įtakingo politiko vizitą į Lietuvą įspėjo saviškius: „Mylėkit švelniai ir vaišinkit širdingai. Labai reikalinga, kad tas pirmo aukšto asmens apsilankymas Lietuvoje paliktų jam gilaus ir gero įspūdžio.“
Lietuva pasikeitė. Modernus šiandieninis Vilnius – tai ne prieškarinis Kaunas. Tad tikėkimės, kad gausaus būrio europiečių įspūdis apie Lietuvą bus ir gilus, ir geras.
LRT radijo „Savaitės komentaras“ (VI.17)
