Oscaro Wilde’o klausimynas
Ričardo Šileikos, Laimanto Jonušio ir Gyčio Norvilo anketos
Ričardo Šileikos
2013 04 24–26 užpildyta anketa
Spalva?
Švenčiausioji ir tobuliausioji pilkoji. Mudu su amžiną atilsį knygų menininku Romu Orantu buvome bendraspalvamyliai – pilkosios. Tai laikinumo ir amžinatvės spalva. Pelės kailelio spalva, kvepianti dantinga vislia gyvybe ir nesureikšminta mirtimi.
Gėlė?
Lietuvių kalbos žodyne gėlė – gražiai žydintis ar dekoratyvinis augalas, žolynas. Juokte prajuokino! O ką, ar yra negražiai žydinčių? Man prie akies mielos visutėlės – ir nepražydusios, ir žydinčios, ir peržydėjusios. Mėgaujuosi žiūrėdamas – į sinavadą, į dirvinę čiužutę, į trikertę žvaginę, į apskritagalvį bandrenį, į dumplūnę, į bitkrėslę. O štai dabar nuėjęs į senąsias Bernardinų kapines svaigte nusvaigčiau nuo sibirinių scylių mėlynumo.
Medis?
Vaikystėje ir paauglystėje tas, į kurį geisdavau įsiropšti (ir įsikardavau). Tai sode augusi išlaki, aukštaūgė kriaušė. Šiuo metu – galbūt keturi beržai, svinguojantys už virtuvės lango. Nes galiu juose stebėti vėją, genį, zylę, bukutį, kėkštą, varnėną. Nes kiekvienais metais grėbiu jų iškritusią lapiją ir tempiu kaimynės Danutės daržo komposto krūvon.
O gal tik dar užsigeista pasisodinti geltonžiedė sedula?
Gamtos objektas?
Ko gero, visi gamtos objektai, kol jie nepaverčiami gamtos paminklais.
Metų laikas?
Lėtapėdiškai pavasarėjantis plikmetis, kolei dar neužgožė visagalė žalia. Ir tolydžio tirpstantis, šiltaplaštakis rugsėjiškai spališkas metas, kai sėklinėse ima bręsti pati svarbiausia gyvybės valiuta.
Kvapas?
Traškančių, dūmijančių, degančių bulvienojų. Ką tik nurėžtos žolės. Pirmojo pavasario lietaus, plaunančio šviežiadulkes ir žiedadulkes. Prapjaunamos medienos (būdamas jaunuolis, netgi svajojau būti dailidė). Ką tik išplautų medinių grindų. Lauke džiūvusių skalbinių.
Brangakmenis?
Brandžiai įrūdijusi, turėtas formas iškeitusi į neatpažįstamąsias, lietų ir sniegų rauginta, subtiliai automobilių ratų pašlifuota g e l e ž ė l ė.
Vardai, vyriškas ir moteriškas?
Vardai turi savybę turėti tam tikrus žmones, su kuriais maloningai bendraudamas be išlygų sutinku su jų „prekės ženklu“. Atsietai nuo jų turėtojų tebūnie – Leokadija, Veronika, Vilhelmina. Ričardas, Benediktas, Kristijonas, Rabindranatas.
Dailininkai?
Tapytojai Eglė Ridikaitė, Kristina Norvilaitė, Martynas Gaubas, Ramūnas Čeponis, skulptoriai Robertas Antinis, Mindaugas Šnipas, Romualdas Inčirauskas, fotografai Alvydas Lukys, Algirdas Šeškus, Alfonsas Budvytis.
Muzikantai?
Leonid Fiodorov, Vladimir Volkov, Arvo Pärt, Steve Reich, Meredith Monk, Michael Nyman, „Kronos Quartet“, Melissa Etheridge, Dona Rosa, Lhasa de Sela, P. J. Harvey, Aaron Martin, Kimmo Pohjonen, „Kontrabanda (Rokfeleriai)“, „Huun-Huur-Tu“, „Ay-Kherel“.
Skulptūra?
Nepolitizuota, neistorizuota, neheroizuota, nedevocionalizuota. Mano akims labai džiugios mažosios skulptūros. Kurių randu Telšiuose, Kupiškyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje, Panevėžyje.
Poetai? Poetės?
Wisława Szymborska, Agnė Žagrakalytė, Czesław Miłosz, Gintaras Grajauskas, Sigitas Parulskis, Rimantas Kmita, Gytis Norvilas, Nijolė Miliauskaitė, Sigitas Geda, Aldona Gustas, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Eugenijus Ališanka.
Prozos autoriai?
Mano dabar skaitoma mėgstama proza – dienoraščiai.
Ir autoriai šiuosyk Alfonsas Nyka-Niliūnas, Jonas Mekas, Albert’as Camus, Witoldas Gombrowiczius.
Romanų veikėjas?
Bohumilo Hrabalo apysakos „Pernelyg triukšminga vienatvė“ knygų presuotojas. Knuto Hamsuno „Bado“ jaunas badaujantis rašytojas.
Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi?
Savanoriškai pasilieku čia ir dabar, todėl ir būtent taip. Nes nerėpiu, kas yra epocha. Nes netgi nesusigaudau, kas yra šis laikas, skubomis kemšamas įvairiausių paradoksalių (kvailų, juokingų, niekšiškų) įvykių ir kasdienės užmaskuotos prievartos.
Kur norėtumėte gyventi?
Anot Alfonso Andriuškevičiaus, esu taip parašytas. Bet jeigu nežinočiau, tai savęs net neįskaityčiau. Įtariu, esu parašytas būtent lietuviškame čia. Palikite iki pabaigos murkdytis šiame mūsų / mano tekste, kurį skalauja nestabilūs vandenys, virsiantys (virstantys) krauju ir šlapimu.
Didžiausias malonumas?
Fasuoti bičiulių iš pasaulių parvežtus smėlių smėlius. Karpyti, lipdyti, menyti atvirlaiškius. Dažnai plauti rankas. Pamaišius kavą aplaižyti šaukštuką.
Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės?
Nuleistais erelio sparnais ir išblėsusiu ryžtu demonstruoti savo „superžavų“ skrydžio meną.
Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės?
Nenoru vaidinti norinčios įsiteikti patelės vaidmens.
Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate?
Neblaivaus proto. Ir nuomonės kaišiojimo, kai niekas to neprašo.
Jei ne savimi, tai kuo būtumėte?
Į tokį klausimą atsakyti dera irgi tik taip. Pieninga karve ganykloje. Arba trisluoksniu tualetiniu popieriumi. Kad būtų ir nauda, ir malonumas. Ta pačia geležėle, tuo pačiu smėliu. Patrintu trintuku. Svarbaus dokumento nebeįskaitoma kopija.
Kas Jums yra kančia?
Iš tikrųjų kančios skonio nepažįstu. Jos neįžodinamos galios dar nesu patyręs. Bet pati siaubingiausia kančios rūšis – kai lipte prilipęs įkyruolis be perstojo pliurpia politikos tema. O aplinkybės neleidžia nei pasišalinti, nei to priskretėlio pasiųsti gerokai tolėliau.
Žaviausi pasaulio žodžiai?
Pasaulio žodžių beveik nežinau. O lietuviškų – tai ištisas dešimčių dešimtis. Kad ir – stagaras, žiauna, kepalas, kanabėkas, rezginė, pliauska, droblius, sniegana, kapčius, amas, lieptas, dvėseliena, dirsė, balzganas, gruodas, lupena, gėla, palaima, kerėpla, pãlaikas, kriauna, botagas, pašinas, šikna, žiauberė, plūkti, došyti, dvaĩlyti, žarstyti etc.
Liūdniausi žodžiai?
Žaviausi žodžiai ir yra liūdniausi. Nors nežinia, koks ir kieno liūdnumas. Jis gi priklauso nuo liežuvio ir lūpų, juos ištariančių. Jis gi priklauso nuo ausų, juos išgirstančių.
Laimanto Jonušio
2013 05 21 užpildyta anketa
Spalva? Įvairių atspalvių mėlyna, kai kurių atspalvių žalia.
Gėlė? Narcizas.
Medis? Nuostabūs visi Lietuvoje augantys, mažiausiai pušys.
Gamtos objektas? Kalnai prie jūros.
Metų laikas? Vasara (be konkurencijos).
Kvapas? Laukinės žydinčios pievos vasaros rytą.
Brangakmenis? Didelis gintaro luitas su Jūratės kūno inkliuzu.
Vardai, vyriškas ir moteriškas? Moteriškas – Ada, yra ir daugiau moteriškų vardų, vyrų ne tokie gražūs.
Dailininkai? Peizažistai – nuo auksinio XVII a. olandų amžiaus (Ruysdael, Hobbema) iki siurrealistinių Dalí vaizdų.
Skulptūra? Kokio nors seno miesto sename kieme apkerpėjusi klasikinė stovyla.
Poetai? Poetės? Donaldas Kajokas, Judita Vaičiūnaitė (ir jokių čia skirstymų į lytis).
Prozos autoriai? Vladimiras Nabokovas be išlygų. O iš kitų – galbūt Proustas, Beckettas, Lawrence’as Durrellas, Robbe-Grillet, Borgesas, Conradas Aikenas, Pessoa (pastarieji du t. p. ir puikūs poetai, bet čia man prozininkai).
Romanų veikėjas? Fiodoras Godunovas-Čerdyncevas iš Nabokovo romano „Dovana“ (Dar).
Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Dabartinėje.
Kur norėtumėte gyventi? Vilniuje (ten, kur ir gyvenu). Jeigu būčiau ištremtas iš Lietuvos, dabar teoriškai norėčiau gyventi vasarą Prahoje arba Ventspilyje, o žiemą – pietų Europoje, pakrantėje tarp Viduržemio jūros ir kalnų.
Didžiausias malonumas? Malonumų yra įvairių, ir jų tarpusavio varžybų teisėju nesugebu būti. Tad pasakysiu apie malonumą skaityti: įspūdingiausia – ramioje, nekasdieniškoje atmosferinėje aplinkoje: važiuojančiame traukinyje arba tyliame parke ant suoliuko.
Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Santūrumu, tvirtybe ir humoro jausmu (abejoju, ar jie visi suderinami).
Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Tolerancija santūrumo, tvirtybės ir humoro jausmo stygiui. O šiaip – nedemonstratyviu savarankiškumu.
Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Veidmainystės.
Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Savo antruoju „aš“. O jeigu nebūčiau galėjęs studijuoti filologijos, norėčiau būti studijavęs istoriją arba filosofiją.
Kas Jums yra kančia? Kančia dar ateis.
Žaviausi pasaulio žodžiai? Liūdniausi žodžiai? Žaviausi ir liūdniausi gali būti tie patys (literatūroje). Bet nepacituosiu.
Gyčio Norvilo
2013 05 12 užpildyta anketa
Spalva? Juoda, raudona, tamsiai mėlyna. Atskirai arba pramaišiui.
Gėlė? Žalčialunkis šiaip nėra gėlė, bet man gėlė.
Medis? Obelis, maumedis, pušis.
Gamtos objektas? Miško upeliūkštis, raistas ar šiaip koks pagalys.
Paros valanda? Dabar jau jokio skirtumo.
Metų laikas? Žiema, gūdi žiema.
Kvapas? Skintų šviežių obuolių, šieno, benzino.
Brangakmenis? Lauko akmuo, mėlynas agatas.
Vardai, vyriškas ir moteriškas? Oi, tikrai nežinau. Ne vardai žmogų žmogum padaro.
Dailininkai? Caravaggio, M. Ernst, J. Dubuffet, E. Schiele, J. Miró. Užteks…
Muzikantai? L. Anderson, L. Gerrard ir visi, kurie groja kontrabosais.
Skulptūra? A. Giacometti „Einantis žmogus“, J. Epsteino „Pirmapradis“.
Poetai? G. Benn, E. Pound, Miłosz, Geda, Eliot…
Poetės? Szymborska.
Prozos autoriai? H. Miller, Huxley, Coetzee, S. Beckett, J. Barth…
Romanų veikėjas? Valkatos, nelaimėliai, trenkti.
Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Vėlyvieji viduramžiai ar koks neolitas.
Kur norėtumėte gyventi? Medžiuose.
Didžiausias malonumas? Gadinti orą ar dirbti kokį paprastą fizinį darbą: kasti duobę, rinkti nuo pievos arkliašūdžius, atkasinėti akmenis, koks skirtumas…
Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Kantrybe.
Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Kantrybe.
Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Dviveidystės, teisuoliškumo. Nors čia tas pats.
Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Aišku, kad popiežium.
Kas Jums yra kančia? Tai labai subtilu.
Žaviausi pasaulio žodžiai? Visi žodžiai yra melas.
Liūdniausi žodžiai? Visi visi žodžiai yra melas.
Parengė Akvilė Žilionytė
