Kai šv. Augustinas išsilaipino Kente

CHRISTOPHER HOWSE

Kuria kalba 597 m. atvykęs į Angliją kalbėjo šv. Augustinas? Šiemet jam skirta šventė gegužės 27 d. – pirmadienį. Šv. Augustino laimėjimui nederėtų teikti pernelyg mažai reikšmės. Nepraėjus nė amžiui nuo jo atvykimo į Kentą, krikščionybę priėmė visos anglų karalystės.

Beda Garbingasis, tas kruopštusis istorikas, kurio dėka mus pasiekė beveik viskas, ką žinome apie šv. Augustiną Kenterberietį, mini, kad tarp šį lydėjusių maždaug keturiasdešimties vienuolių būta ir frankų vertėjų. Augustinas į Angliją atvyko iš Šv. Andriejaus vienuolyno Romoje, tačiau kur jis buvo gimęs, nežinome.

Akivaizdu, kad VI a. Europa buvo daug labiau „globalizuota“, nei mums galėtų atrodyti. 598 m. popiežius Grigalius Didysis, kuris ir buvo išsiuntęs Augustiną su palydovais, laiške Egipto Aleksandrijos vyskupui rašė, kad anglų žemėje jau pakrikštyta dešimt tūkstančių.

Etelbertas, pagonis Kento karalius, į kurį, išsilaipinęs netoli Ramsgeito, Augustinas kreipėsi pirmiausia, kalbėjo senąja anglų kalba. Kentą ankstesniame amžiuje buvo įkūrę jutai, atvykę iš Jutlandijos. O karaliaus žmona Berta buvo Paryžių valdžiusio frankų karaliaus duktė. Anglų karaliui ją vesti buvo leista su sąlyga, kad ji galėsianti išpažinti savąjį krikščionių tikėjimą.

Iki atvykstant Augustinui, Bertos kapelionu buvo frankų vyskupas vardu Liudhardas. Jo mirties data nežinoma. Tačiau jis turėjęs tarnauti Kenterberio Šv. Martyno bažnyčioje, kuri buvusi suremontuota karalienės reikmėms. Prie šios bažnyčios ir dabar dar galima išvysti ilgų romėniškų plytų mūrą – tikėtina, kad tai liekanos bažnyčios, kuri buvo pastatyta dar iki išvykstant romėnams.

Šv. Martyno bažnyčios šventoriuje XIX a. buvo rasta moneta ar medalis, kuriame pavaizduotą galvą supa užrašas (veidrodinio atspaudo): „Leudardus Episcopus“. Tai būta ypatingo radinio, šiandien jis saugomas vadinamajame Pasaulio muziejuje Liverpulyje.

Tikėtina, kad frankė karalienė Berta po vestuvių turėjusi išmokti anglų kalbą. Galbūt būtent ji rekomendavo Augustino pasitelktus frankų vertėjus. Jeigu jie vertė į anglų kalbą, tai iš kurios kalbos? Aišku, kad iš lotynų. Pluoštelis popiežiaus Grigaliaus laiškų, kuriuos pateikia Beda, be abejo, rašyti lotyniškai. Vyskupas Liudhardas pamaldose vartojo lotynų kalbą – kaip ir visi kiti, įskaitant britus, kurie išsaugojo krikščionybę pagonių saksų neužkariautose teritorijose.

Vos atvykusiam į Angliją Augustinui karalius Etelbertas griežtai nurodė pasilikti Taneto saloje. Tais laikais tai iš tiesų būta salos, kurią nuo Kento ir jo sostinės Kenterberio skyrė Vantsumo kanalas, nusitęsęs iš Ričboro pietuose į Rekalverį šiaurėje, abu pastaruosius saugojo romėnų pilys.

Išklausęs, ką Augustinas norėjo pasakyti, karalius jam leido įsikurti Kenterberyje. Popiežius Grigalius buvo numatęs, kad dviejų anglų metropolijų centrai bus Londonas ir Jorkas, tačiau Londoną valdė rytų saksų karalius. Po dvidešimties metų Londono vyskupu paskirtas Melitas su tais Esekso pagonimis turėjo vargo, jam netgi teko bėgti iš tos karalystės.

Tuo metu Augustinas Kenterberyje jau buvo įkūręs Šv. Petro ir Povilo vienuolyną (vėliau jis pavadintas šv. Augustino vardu, šiandien iš jo likę griuvėsiai) ir katedrą. Metropolijos centras iš čia niekuomet nebuvo perkeltas.

Šv. Augustino kapas Kenterberyje buvo sunaikintas Henriko VIII laikais, tačiau išliko nedidelė relikvija, šiandien (maloniai perduota Oksfordo oratorijos tėvų) pagarbiai saugoma nuostabioje Ramsgeito Šv. Augustino bažnyčioje, kurią šalia savo namų buvo pastatydinęs įžymusis architektas A. W. N. Puginas.

Pirmadienį, baigiantis iškilmių savaitei, rengiamai Šv. Augustino bičiulių parapijos, relikvija pagerbiama procesija, kurios kelias nusidriekia palei Karališkąją esplanadą pro senąjį Arbatos paviljoną ir poilsio laivelių ežerą. Augustinas šią vietą vargiai bepažintų.

„The Daily Telegraph“, V.24

Vertė Kęstutis Pulokas