Oscaro Wilde’o klausimynas
Aido Marčėno, Kęstučio Navako ir Donaldo Kajoko anketos
Aido Marčėno 2013 05 01 užpildyta anketa
Spalva?
Jokia ir visos. Arba ta, kurios dar nemačiau. Pavyzdžiui, absoliuti, visą šviesą sugėrusi juoda, absoliuti, visą įmanomą šviesą atmušusi balta… Arba štai: raudona, kai užsimerkiu prieš saulę; ir – atsimerkus – kelias akimirkas visur kur mėlynuojanti žaluma.
Gėlė?
Žibutė? Pienė? Aguona? Tebūnie rožė – arba Rilkės, arba vėjų.
Medis?
Klevas. Jį matydavau pro savo langą vaikystėje, Antakalnyje. Ir magnolija – ją matau už lango Opatijoje. Tai pro jos vis daugiau vaizdo užstojančias šakas senatvėje žvelgiu į Adrijos jūrą.
Gamtos objektas?
Anot Arvydo Šliogerio, jo filosofavimai išaugo iš vaikiško susimąstymo prie šuns šūdo. Ar šuns šūdas – gamtos objektas? Jei ne, tada – Himalajai.
Metų laikas?
Apie tai esu parašęs tanką; nieko gudriau nesugalvosiu, kaip tik ją pacituoti: „iš metų laikų / čia mieliausi, manyčiau, / pavasaris ir / ruduo, vasara, žiema, / dar tai, ką turim dabar.“
Kvapas?
Išsimaudžiusios būsimos mylimosios. Ir dar: gatves laistančių mašinų nuplauto naktinio Vilniaus, tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt antraisiais, liepos pabaigoje, su tėvais ir broliu nauju „Žiguliuku“ sugrįžus iš Palangos. Ir dar, ir dar…
Brangakmenis?
Saulėtas špatas, tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt šeštųjų gegužy iškrapštytas iš namo sienos Antakalnyje, Krantinės gatvėje; ir tų pačių metų rugpjūtį – titnagas, daug titnago prie malūno Maišymuose, ypač – kibirkštys; dar Puntukas.
Vardai, vyriškas ir moteriškas?
Akvilis ir Kęstutė.
Dailininkai?
Įkvėpti absento.
Muzikantai?
Paveikti LSD.
Skulptūra?
„Filosofo“ Stanislovo Riaubos, „arkitekto“ Liongino Šepkos šedevrai, Stanislovo Kuzmos „Miesto sargybinis“…
Poetai? Poetės?
Tikri. Šįryt, tarkime, Horacijus, Kavafis, Mandelštamas… Turbūt ilgiuosi Viduržemio jūros pakrančių.
Prozos autoriai?
Marginalūs. Pavyzdžiui, Ramūnas Kasparavičius. Ir fundamentalūs. Pavyzdžiui, Thomas Mannas.
Romanų veikėjas?
Don Kichotas, grafas de la Feras, baronas Miunhauzenas (nors šio nuotykiai turbūt ne romanas), kunigaikštis Myškinas, Orasijus Oliveira, pulkininkas Buendija, Dinas, Selas, Meri Lu ir kitos Odinės Kojinės bei Taikliosios Rankos iš jaunystės bei paauglystės.
Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi?
Man patinka besiplečianti čia ir besistiebiantis dabar. Tai ir renkuosi.
Kur norėtumėte gyventi?
Ten, kur šiandien ir gyvenu. Tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt septintųjų Londone.
Didžiausias malonumas?
Dieve, Dieve…
Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės?
Paslaptį godojančia išmintimi.
Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės?
Išmintį sergėjančia paslaptimi.
Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate?
Labiausiai nemėgstame tų kitų bruožų, kuriais patys esame gausiai „apdovanoti“, tad svarstau, ar verta išsiduoti? Tebūnie! Stengiuosi vengti rimtą knygą perskaičiusių paprastųjų ir akademinių idiotų. Bet labiausiai nekenčiu chamizmo.
Jei ne savimi, tai kuo būtumėte?
Geidaučiau būti – koks nei šioks, nei toks bebūčiau – tik savimi. Deja. Gyvendamas tiek sykių esu išklausęs raginimą „būk savimi“, kad jau imu abejoti, ar kada bepasiseks… Kokia prasmė šūkaloti aidui, kad šis būtų savimi?
Kas Jums yra kančia?
Yra šlykščių mažyčių kančių, kaip ši, kai neišmanau, ką Jums, mielas Oscarai, atsakyti į amžinai kvailą, bet gudrų klausimą. Šitokios menkos kančiukės labiausiai ir kamuoja, nors apie jas nė šnekėti neverta… Ir yra viena didelė kančia – kylanti iš chroniško gyvenimo, lėtinės mirties ir ūmaus apsinuodijimo savimi. Štai šios kančios dažniausiai nė nepastebime. Nesame tokie įžvalgūs, kaip rašytojas Ernestas Hemingwayus ar prieš porą savaičių nusižudęs aktorius Vytautas Šapranauskas.
Žaviausi pasaulio žodžiai?
Nežinau. Tasai nežinau – pats tikriausias burtažodis.
Liūdniausi žodžiai?
Aš, aš, aš, aš… Bet jie ir linksmina.
___
Kęstučio Navako 2013 05 12 užpildyta anketa
Spalva?
Jūros bangos, prisirpusios vyšnios, vėjuotos bežvaigždės nakties.
Gėlė?
Beveik visos, neretai perkuosi gėlių sau, pagal nuotaiką. Klausimo verčiamas išskirsiu vadinamąsias lauko gėles. Iš jų galima prikurti gražiai chaotiškų puokščių, kurias paskui smagu mėtyti pro langą.
Medis?
Alyvmedis. Arba mano kiemo slyva, kurioje neseniai radau sėdint vaikiną, bepjaunantį jos šaką. Žinoma – išsyk nušoviau.
Gamtos objektas?
Prie Marcinkevičiaus „lauko, pievos, kelio, upės“ dar pridėčiau Čiurlionio jūrą ir mišką.
Metų laikas?
Visi keturi. Labiau Vivaldžio prasme, mažiau – Donelaičio.
Kvapas?
Šviežio rytinio oro, užpūstos žvakės, mylimos prakaito.
Brangakmenis?
Visi keturi. Labiau safyras ir smaragdas, mažiau – rubinas ir deimantas.
Vardai, vyriškas ir moteriškas?
Su vyriškais man sunku. Kai reikėjo atspėti sūnų vardus, vos atspėjau. Moteriškų daug. Net moteriškos pavardės man gražesnės nei vyriškos.
Dailininkai?
Daug. Nuo Rembrandto iki Rothko.
Muzikantai?
Daug. Nuo Brucknerio ir Rachmaninovo iki Patti Smith ir Serge’o Gainsbourg’o. Lietuviai? Gruodis, Bacevičius, Bartulis, Mažulis.
Skulptūra?
Mažiau. Bet nuo Berninio iki Antinio.
Poetai? Poetės?
Aloysius Bertrand, Rilke, Else Lasker-Schüler (miniu pirmus pasitaikiusius). Radauskas, Jonynas, Vaičiūnaitė (miniu paskutinius pasitaikiusius). Ir kt. Ir kt. Ir kt.
Prozos autoriai?
Julio Cortázar, Vladimir Nabokov, Kunčinas, RoRa, Radzevičiūtė. Ir dešimtys kitų (kad ir M. Buroko čia jau minėta Linor Goralik, jei jau norim nutolti nuo banalių pavardžių).
Romanų veikėjas?
Įdomiausiuose romanuose pats ir būnu tas veikėjas, nes apsigyvenu tekste. Galiu būti bet kuris bet kurio romano veikėjas, net ponia Bovari.
Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi?
Trumpam – daugelyje, ilgam – savojoje.
Kur norėtumėte gyventi?
Jei ne ten, kur gyvenu, tai visiškai bet kur, išskyrus šiauresnes platumas.
Didžiausias malonumas?
Pokalbis. Meilė. Kūryba.
Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės?
Išmintimi ir kūrybingumu (tai ir moters bruožai).
Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės?
Subtilumu ir ištikimybe (tai ir vyro bruožai).
Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate?
Veidmainystės, išdavystės, to, kas vadinama „prastumu“.
Jei ne savimi, tai kuo būtumėte?
Veikiausiai Elviu Presley.
Kas Jums yra kančia?
Naminio gyvūno atmaina.
Žaviausi pasaulio žodžiai?
Aš tavęs pasiilgau (sulaukus).
Liūdniausi žodžiai?
Aš tavęs pasiilgau (nesulaukus).
___
Donaldo Kajoko 2013 05 02 užpildyta anketa
Spalva? Mėlyna, truputį į šviesumą, kiek sidabruojanti.
Gėlė? Gal pirmoji pienė.
Medis? Šermukšnis, kaštonas, gluosnis, o ir visi. Mažiausiai – ir kodėl? – beržas.
Gamtos objektas? Peizažas, geriau Lietuvos, Dzūkijos, Suvalkijos.
Metų laikas? Nuo Kalėdų iki spalio.
Kvapas? Besistiebiančios pavasario žolės. Arba benzino, kai nuošalaus vienkiemio keliuku kiek tolėliau pralinguoja koks sunkvežimis.
Brangakmenis? Nežinau. Gal melsvai vibruojantis agatas (mačiau internete).
Vardai, vyriškas ir moteriškas? Tie, kuriuos turi gražūs, mieli žmonės.
Dailininkai? Vėlyvasis A. Švėgžda.
Skulptūra? Vienas toks surūdijęs agregatas, kurį kadaise iš tolo palaikiau labai įdomia skulptūra.
Poetai? Šiuo metu – Fernando Pessoa.
Prozos autoriai? Vis dar F. Dostojevskis, A. Čechovas.
Romanų veikėjas? Eliezaras („Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“).
Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Toje, kur būčiau patupdytas.
Kur norėtumėte gyventi? Ten, kur būčiau patupdytas.
Didžiausias malonumas? Ypatinginiauti.
Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Tuo, kuris spinduliuoja viltį, tikėjimą ir meilę.
Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Tuo pačiu.
Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Nemalonūs tie bruožai, kurie bando apsimesti, suvaidinti, jog šitai spinduliuoja.
Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Donaldu Kajoku, neturinčiu jokių Don. K. savybių.
Kas Jums yra kančia? Kai šmėkšteli reali galimybė prarasti tai, kas man (atrodo?) šiame gyvenime svarbiausia, brangiausia.
Parengė Akvilė Žilionytė
