Lietuvos šilelis

ANDAINIUS BARAZAUSKAS

su Sereikiškių parku, Gedimino pilies kalnu sostinėje ir daugybe kitų andai širdžiai mielų vietų

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!

Kas jūsų grožei senobinei tiki?

Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?

Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,

Kai senų tuopų lapeliai šlamėjo

Ir senos liepos siūravo, kalbėjo?

Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės,

Katrų čilbančių taip ramu klausytis?

Kur jūsų žmonės, seni ir vaikeliai,

Kur žmonių šypsenos, akys, balseliai?

Visa prapuolę; tik ant lauko pliko

Kelios tvorelės apykreivės liko!..

Šiukšlėmis, purvu ir dulkėm nuklotą

Kepina saulė nenaudingą plotą,

Į kurį žiūrint taip neramu regis:

Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs,

Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė,

Lyg kokio raisto apsvilus kemsynė!..