W. H. AUDEN. Eilės

O, koks ten aidas

- O, koks ten aidas klony grūmoja?

Būgnai, trimitai – ir dulkės, dulkės?

- Kareivių pulkas eina, brangioji,

Kareivių pulkas.

- Kas gi ten žiba, kas mirguliuoja,

Blyksniai toli matyti, matyti?

- Jų darnios gretos žengia, brangioji,

Jų ginklai švyti.

- Traukia kolonos: pirmoji, antroji,

Nuo žingsnių virpa sodybos, sodybos…

- Tikriausiai tiesiog manevrai, brangioji,

Tiesiog pratybos.

- Suka į šoną. Nejaugi žygiuoja

Mudviejų pusėn, mudviejų pusėn?

- Taip jiems įsakyta. Kodėl tu, brangioji,

Kuždi Tėve mūsų?

- Žiūrėk atidžiau: jų voros vingiuoja

Prie daktaro durų, daktaro durų?

- Nė vienas iš jų nepatyrė, brangioji,

Nei kulkos, nei durtuvo dūrio.

- Ieško klebono? Gal įlinguoja

Į jo darželį, į jo darželį?

– Taip, jie greta klebonijos, brangioji,

Bet eina pro šalį.

- Gal ties kaimyno būstu sustojo –

Taip man atrodo, taip man atrodo?

- Ne, jie ne ten. Jie artėja, brangioji,

Prie mudviejų sodo.

- Kur tu skubi? Juk mane nuo pavojų

Buvai apginti prisiekęs, prisiekęs!

- Turiu palikti tave, brangioji,

Tavęs neapsaugos niekas.

Apsupo namą, sulaužė spyną,

Koridoriaus grindys girgžda po kojom,

Kerziniai batai kilimą mina,

Akys liepsnoja.

_{Vertė Tomas Venclova}